tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post3794334741743199728..comments2024-03-14T12:22:34.786+02:00Comments on Vienkiemis pasaulio pakrašty: Obuoliukai, obuoliaiNhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.comBlogger4125tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-23471213309753640052013-09-18T12:00:32.347+03:002013-09-18T12:00:32.347+03:00Net žemėlapį pažiūrėjau - ne kaimynai. O iš Jūsų š...Net žemėlapį pažiūrėjau - ne kaimynai. O iš Jūsų šuns tai prisijuokiau :D :D :D Markofleksu darbuojamės ir net skarda apsikalinėjam, o vat apie pamatų atkasimą nesisimąsčiau. Dėkui už patarimą - reiks pasidarbuot :D Nhttps://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-8164917233550199522013-09-18T10:11:37.771+03:002013-09-18T10:11:37.771+03:00Mūsų "pasaulio pakraštys" tarp Šetekšnio...Mūsų "pasaulio pakraštys" tarp Šetekšnio ir Vazajaus ežeriukų. Ar kaimynai? <br />O kokia drąsi jūsų Šunė! Maniškis, didžiulis bebaimis patinas, kuriam ežio spygliukai lūpoj yra visiškai netrukdantis daiktas, po užuolaida radęs peliuką net perbalo iš baimės, išvertė akis ir ėmė trauktis atbulom. Teko gelbėt :))))) <br />Labiausiai pasiteisinęs kovos būdas su graužikais - tapti betonuotoja :)) Rimtai. Atkasėm pamatukus, viską per naujo išbetonavom, kad neliktų jokių plyšių, urvų. Namuose atlupom plintusėlius ir į visus rastus urvelius pavarėm makroflekso (na, čia toks laikinas sprendimas, kol grindys dar netvarkytos). Nu, tfu tfu tfu, kol kas tos pabaisos mano mielo vargšo šuniuko nebegąsdina. :) Na, dar "budinčius" pelėkautus paliekam išvažiuodami. <br />Anonymousnoreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-84801530325941866472013-09-16T13:18:23.348+03:002013-09-16T13:18:23.348+03:00Laaabai smagu, kad ne aš viena taip gyvenu - tarp ...Laaabai smagu, kad ne aš viena taip gyvenu - tarp miesto ir vienkiemio :D <br />Gal mes net kažkur kaimynystėj? Prašom dalintis patirtimi. Ypač kovos su graužikais subtilybėmis :D Buvau įsitikinusi, kad bent jau gyvenamose patalpose jų nėra. Ir ką - naktį virtuvėj Mikimauzą susitikau. Stresas tik man vienai. Pelė į mane dėmesio nekreipia, šunė abejingai žiūri - "ai,tai čia gi savas". :DNhttps://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-44504315339901110042013-09-16T11:00:05.139+03:002013-09-16T11:00:05.139+03:00Jergutėliau, būsiu suradus likimo sesę!!!!
Ir gyv...Jergutėliau, būsiu suradus likimo sesę!!!! <br />Ir gyvenu tarp sostinės (na, gerai gerai, tebus tik aukštaitijos, ale bet vis tiek gi sostinė) ir vienkiemio. Ir su Rokiškio autobusų stoties bei miesto įpatumais teko susipažint. Ir šunis laaabai myliu, įsitaisiau netgi visus du vienetus:)))))Ir kovoju intencyviai su pėlėm, pelėnais bei gi varlėnais, o dar ir obuoliais. Tik štai vat tokių nuostabių žaisliukų nemoku pagimdyti.. Žiauriai žavinga!!!Anonymousnoreply@blogger.com