tag:blogger.com,1999:blog-50724228585283322022024-03-14T12:22:34.918+02:00Vienkiemis pasaulio pakraštyNhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.comBlogger224125tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-8648071583297431512015-09-15T12:58:00.002+03:002015-09-15T12:58:33.943+03:00Gabalėlis kasdienybės<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Kai
lyja ir nesirašo tekstai, kurie privalo rašytis. Kai šalta ir urzgia pilvas, o
dėžutė su pietumis lieka namuose. Kai... važiuodamas dainuoji taip, jog
pamiršti, kur važiavai. Kai... metas pagaliau surašyti. Apie pažinimo kelius
bei klystkelius. Apie dainas, kurios padeda pažinti kraštą.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Taip
– folkloras vienas iš pažinimo elementų. Jame susijungia tradiciniai drabužiai
ir dainos. Dar tai pasakojimai apie žemdirbystę, buitį, darbus ir papročius.
Viskas apdainuota – nuo linų iki girtuokliaujančio vyro. Nesijuokite, esama ir
tokių dainų. Ir apie girtuokles moteris dainuota. Ir apie mergeles, bernelius,
rūtų darželius. Arba darbus, kurių niekas jau nebedirba. Toks tas mano pažinimo
etapas dabar – klausau. Tik neužsimerkiu, mat laiko tam dažniausiai turiu tik
automobilyje.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">O
vienkiemyje ruduo karaliauja. Toks, kad neretai išvažiuoju tamsoje ir grįžtu
kai jau nieko nebesimato. Ir dūsauju – praėjusią žiemą sėjau, vasarą laisčiau ir
džiaugiausi, o dabar nebežinau ką ir bedaryti. Visos palergonijos tikrai,
tikrai niekur namuose netilps. O kur dar kiti vazoniniai augalai... Bet vis
tiek nuoširdžiai prisipažįstu – labai laukiu daigų meto. Nes man tai įdomiausia
auginimo dalis – iš mažos sėklytės išlenda daigelis, aplink kurį sukinėjuosi,
kalbinu ir laistau. Štai dėl to pavasario pabaigoje nebežinau kur kišti šimtą
pomidorų, kurių nemėgstu, daigų. Kur dėti begales vienmečių gėlių ir t.t. :D
Liga, ne kitaip. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Dabar
apie tą, kas nebuvo planuota ir apgalvota iš anksto – nebeturime vandens.
Tiesa, šiek tiek siurbliuku dar pasiekiame, tačiau vandenį tenka kibirais
tempti ir dar labai taupyti. Kai priprasti prie karšto dušo rytais, kai nuolat
skubi ir leki, toks variantas nėra labai smagus ir šaunus. O orams atšalus dar
ir veltinių norisi, sriubų ir troškinių... šilumos namuose reikia. Bet... kai
nesi namuose niekas ir krosnies neužkuria, namų nesušildo, vandens neprineša,
maisto nepagamina. Reikia aitvaro. Daug neprašysiu – grūdus lai kaimynui neša,
o vienkiemyje užteks ir ūkio darbų. Nors gal tokiems atvejams labiau bildukai
tinka? Žinau, kad aitvarai dažnai atrodo kaip juodas gaidys. Reikia ieškoti
tokio – gal padės :D Jei ne tai lapės tikrai padėkos. Jos mėgsta pavalgyti, o
labiausia vilioja tai, ką galima vogti. Manau žvėriukai kartais linksminasi ir
susėdę miške nuotykius planuoja – iš kurio kiemą ką nugvelbs. Nejuokauju, tikrai
vieną ankstyvą rytą, važiuodama pro kaimelį, mačiau kaip lapė per kelią vištą
tempė :D<o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Dar
rengiuosi žygiui – obuolių rinkimui su žibintuvėliu. Nes noriu sulčių, labai
daug sulčių, dar naminio obuolių sidro, kuris praėjusiais metais gavosi itin
skanus. Surinkti obuolius laiko nėra. Vadinasi teks priimti vienkiemišką sprendimą
– pasidaryti atrakciją – neeilinį renginį „Naktinis obuoliavimas“. Naktį pusę
keturių... :D Kviečiami prisijungti visi norintys :D<o:p></o:p></span></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-63191206625397997242015-08-20T19:51:00.002+03:002015-08-20T19:51:20.749+03:00Pajausti miestą<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Vilniaus
senamiestis, gimtasis Alytus su savo parku bei muzikos ir dailės mokyklomis,
Kauno užkaboriai. Tais laikais, kai jo senamiestis nebuvo toks koks dabar. Su
senaisis gyventojais, jų rietenomis ir moteriškomis apkalbomis. Su vaikais
kovojančiais dėl vienintelio visame kvartale esančio, laipiojimui skirto
medžio. Su pagyvenusiomis žydėmis, kurios vieną dieną triukšmingai kovodovo
už... viską ir įkūnydavo karingų bei tvirtų moterų pavyzdį. Kitą dieną, duodavo
saldainį, apsikabindavo ir sakydavo – rytoj į Izraelį. Aš tada nieko
nesuprasdavau. Kai kurios pasakodavo... Ir tik dabar žiniasklaidai pradedant,
kol kas tik tyliai, kalbėti apie tai kiek buvo sunaikinta romų tautybės žmonių
iškyla prisiminimai... Apie devintąjame dešimtmetį po Kauno senamiestį
vaikščiojantį pagyvenusį vyrą. Vietinės moterys apibūdindavo trumpai – čigonas.
Praradęs viską. Ir netekęs proto. Dar nusistebėdavo kaip jis gyvas. To vyriškio
bijojau. O dabar suprantu, kad man tai buvo tarsi pasakos. Toks kuriuos ruošia
gyvenimui. Sekė jas karta išgyvenusi karą, pokarį ir visus drauge keliaujančius
baisumus. Visa tai nukišusi giliai, giliai, po devyniais užraktais. Kad tik
neprasiveržtų, nepradėtų kalbėti. Juk iš ties pasakos ir buvo skirtos parengti
gyvenimui ir jo dėsniams. Jei netikit – yra apie tai net knygos.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Dar miestai, kuriuose teko
trumpiau ar ilgiau gyventi, dirbti, būti. Vieni tarsi iš karto „prilipo“. Net
praleidus tik savaitę ar keletą dienų, rodos jauti kuo gyvena. Arba kuo
apsimeta tas miestas. Susikuri savo viziją bei iliuziją ir sakai – norėčiau
grįžti arba ne. Ir pasakoji kitiems apie miestą savaip. Dažnai kitokį nei mato
kiti, bet daugiasluokniškumo esmė – kiekvienas gali rasti tai kas jam artima. O
su vienu miestui užstrigau. Beviltiškai... taip, kad labai ilgai negalėjau jame
rasti vietos sau.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Beveik treji metai
vienkiemiui Rokiškio rajone. Taip, kai gyveni tokioje vietoje, miestas dažniausiai
yra parduotuvių vieta, kur perki begales remontams, įsikūrimui, žemės ūkiui ir,
be abejo, pilvui, reikalingų ir nelabai rakandų bei produktų. Galvojau gal čia
slypi tas atstumiantis nejaukumo ir svetimumo
jausmas. Taip, muziejus, dvaras, bažnyčia bei langinės – viskas buvo apžiūrėta
ir ištyrinėta. Ir miesto erdvės, kurios sakė – gražu, bet... Dabar dirbu
Rokiškyje. Ir pirmą mėnesį landžiojau po visus įmanomus užkaborius. Rimtai. Net
į kažkokią aptriušusią aludę nosį įkišau. Greitai moviau lauk, bet išbandžiau su
siaubu galvodama – kodėl, kodėėėėl šitas miestas manęs neįsileidžia ir
neatsiskleidžia. Nes viskas jame yra, visko užtenka ir tarsi viskas gražu,
bet... Raktas jo kur? Juk tokie dalykai slypi atsitiktinumuose. Liublianoje tai
buvo greitosios pagalbos broliukai, vidurį nakties stabtelėję šalikelėje ir
paprašę ugnies prisidegti suktinėms. Kopenhagoje – senas hipis man, tuomet dar
paauglei suplėšytais džinsais, pasiūlęs puodelį arbatos. Tiesiog. Ir taip
virtinė miestų, o čia...<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Pagaliau!
Susitarėm. Tyrinėjam vienas kitą smalsiai ir aktyviai. Aš ir Rokiškis. Esmė?
Žmonės. Nebus dabar apie tai kaip bendruomenės kuria, daro gerą, šluoja
šaligatvius ir pjausto medžių šakas. Taip, tai tiesa. Bet man miestas pradėjo
skleistis drauge su pokalbiais. Su pikčiurnomis, kurie nustemba, jog jų
nepažįsti. Ir net nenori nieko. Jiems užtenka to ką turi, pažįsta ir žino. Dar
maloniais pašnekovais, kurie supranta, suvokia ir yra bent jau mandagūs (nes į
klausimą „iš kur atsiradai?“ dažniausiai norisi atsakyti – „gandras atnešė“.) Su
žmonėmis, kurie kuria, daro ir organizuoja. Nuo langinių tapymo plenerų iki
akcijos, kuria siekiama paremti sunkiai besiverčiančias šeimas. Ir dabar einu
gatve, o kasdien viskas atrodo kitaip. Vakar išgirdau istoriją kaip buvo
tapomos konkretaus namo langinės. Dabar jis man atrodo kitoks. O vaikas gatvėje
sakė, kad prie vieno namo pernai buvo labai gražių kačiukų vada. Žmonės juos
išsidalino. Tas namas mano galvoje pramintas kačiukų namu. Nors paprastas
daugiaukštis. Dar yra parkai, kurie man atrodė geriausiu atveju saulėgražų
valgytojų arba tuštumos erdvės. Dabar jie kitokie. Ir ne, ne turistiniai
vadovai, kuriuos ištyrinėjau dar prieš trejus metus, suteikia tą jausmą ir
gaivina erdves. Bendravimas. Ir dar – girdėjau pasipiktinimą, jog viename
straipsnyje buvo neteisingai parašytas pavadinimas. Liongino Šepkos parkas
pavadintas Liudo... taip sunervino skaitytoją, taip pikta jai pasidarė. Apmaudi
klaida, bet... ar tame parko esmė?
Jaunimas su pledais, renginiai ir šurmulys. Tokia buvo straipsnio esmė. O
parko? Vardas? <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Su
miestu esame... procese. Kartais atrodo, kad užsiveria, trinkteli prieš nosį ir
neįsileidžia. Gal dar nelaikas? Man irgi būna dienų, kai norisi jam pasakyti –
padarom pertrauką. Nenoriu, kad šiandien mane stebėtum. Liksiu nematoma. Bet
vakar prisijaukinau Rokiškio mešką. Tą, kuri keistai žvaira stovi muziejuje.
Eksponatas, kurį gali pamatyti nenusipirkęs bilieto. Apėmė jausmas, kad ji – tai
mano bilietėlis į miestą. Tas, kurio pagaliau nusipelniau. Bet tik mažutis, dar
tik daliai erdvės. Dar ieškau.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">P.S.
Ir vis tiek man trūksta mažo dėvėtų bei pigių knygų knygynėlio. Iki negalėjimo.
Metas raitotis rankoves?<o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> <o:p></o:p></span></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-62146199846492405482015-08-03T18:57:00.002+03:002015-08-03T18:57:52.530+03:00Džiazas ir agurkai<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Siaubingai
bijau žvyrkelių. Ypač jais važiuoti. Bet kai klausau muzikos tik švyst ir
nepajaučiu kaip ta žyruota kelio atkarpa baigiasi. Prie ko čia džiazas ir
agurkai? O gi niekuo dėti. Na, nebent automobilyje džiazo klausau ir baubiu.
Taip kaip išeina – gi paukščiai negirdi, nepradės iš baimės negyvi nuo šakų
kristi. O jei koks briedis giliau miškan nuklampos tai tik į gerą. Su meile ir
linkėjimais aš jiems siūlau ant vieškelių nerymoti ir vairuotojų negąsdinti.
Vis ko gi gali nutikti... <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Na
dar ir džiazo koncerte buvau, pasikroviau energijos. Pasiilgau aš gyvo
dainavimo ir muzikos. Kai žmonės, o ne paukščiai, garsus leidžia ir dar į
aplinką reaguoja. Nes gervėms tai nusi... ar tu plosi ar kojom trypsi. Nei bisui
iškviesi jas, nei nuo pamiškės nušvilpsi. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">O
agurkai yra labai gera daržovė. Dėl skonio nesiginčijama, bet tokia prieraiši,
dėmesio ištroškusi. Nenueik pora trejetą dienų agurkų aplankyt ir iš kart matai
– laukė, storėjo, sėklas augino. Iš ilgesio net pernoksta kai kurie... <o:p></o:p></span></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-6347503604079503142015-07-27T00:08:00.002+03:002015-07-27T00:08:49.948+03:00Didžiosios permainos arba mano užsieniai<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Įrašas
pradėtas šeštadienio naktį, baigtas... sekmadienio. Prisižadėjau neapleisti
tinklaraščio, prikūriau planų. Taip, išsipildė. Todėl sakau – apie norus reikia
tyliai, tyliai. Nes kai jau dribtels... Vienkiemis tapo nuolatiniais namais. Ar
kas pasikeitė jame? Taaaip, daržai bei gėlynai skendi žolėse. Beje, visai
puikiai ten jaučiasi – žvėrys neranda, todėl nesugraužia. Sausra neišdžiovina,
nes piktžolės teikia pavėsį. Po namus ritinėjasi Mokos šerių tumulai, o vis
vidun patenkančioms musėms paskelbtas karas. Einant per kiemą ar pievą iš po
kojų vis purpteli kurapkos. Arba net nesivargina skristi ir labai juokingai
skubėdamos tiesiog nužingsniuoja takučiu. Ir vis tiek kas kartą išsigąstu to jų
sukeliamo triukšmo. Turime net „savo“ lingę, o aš gyvenu... tirštai, tirštai.
Kai daug naujų pažinčių, žmonių, vaizdų, raidžių ir tekstų. Apie ką svajoju
dabar? Apie vieną dieną. Ramią, ramią. Kad galėčiau susirangyti ir... nieko
neveikti. Nekalbėt ir neklausyt. Nematyt naujų veidų... Žinau, kad dar ilgai
tokios nebus tad geriu įspūdžius ir aplinką. O, kad jau apie tai prabilau, tai
yra ką permastyti. Tikrai yra. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Taip,
gyvenu vienkiemyje, bet dalis darbų – artimiausiame mieste. Kartais atrodo, jog
darbų kaugės tokios, jog gyvenimas
mieste buvo labai ramus. O kartais atrodo, jog tiesiog išsiplėtė vienkiemio
ribos. Tapo platesnės ir labiausiai trūksta... privatumo. Vienkiemyje gyvenant
:D Iš ties, didžiausias skirtumas, prie kurio niekaip nepriprantu – asmeninės erdvės
suvokimas. Kai kalbant darbiniais reikalais pašnekovui atrodo normalu klausti
kas tu, kur gyveni, kiek turi vaikų ir pan. Kultūriniai skirtumai kartais
tokie, jog jaučiuosi tarsi užsienyje. Ne, nieko įžeisti nenoriu. Tiesiog tai
mano gyvenimo permainos. Didelės, kartais nemalonios arba netikėtai nuostabios.
Beje, liepos viduryje prirašiau savo šių metų darbo/idėjų knygą. Hm... tai
dabar kaip, dvitomį reikės su savimi tampytis?<o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Išsivystė
naujas sindromas. Vilniuj eidavau į koncertus, renginius, spektaklius ir...
vartodavau. Na, gerai, susimąstydavau jei būdavo apie ką, kartais ir ilgokai
jausdavau įtaką, gromuliuodavau vis iš naujo vaizdus, garsus, mintis.
Klausydavau, matydavau, bet tarsi ateini ir pasiimi. Kaip kepykloje – kažkas kepa,
kažkas valgo. Dabar, besilankydama miestelių ir kaimų renginiuose lendu gilyn.
Ne, čia ne „kažkas“ daro. Už kiekvieno renginio aktyvūs žmonės, kurie šventėms
skiria savo laisvą laiką, mintis ir jėgas. Ir tas suvokimas... tiesiog kartais
verčia susigėsti. Savo paburblenimų, kad va – niekas nevyksta. Užsuk ratą ir
vyks. Jei negali vienas – ieškok bendraminčių. Kad kažkas nepavyko – bandyk dar
kartą ir tikrai pasiseks. Kad kažkas ne taip kaip norėjosi – norėk atsakingai
arba visame kame galima įžvelgti teigiamus dalykus. O svarbiausia – nuo savęs
niekur nedingsi. Jei jau mieste turėjai darbų ir veiklų iki ausų, vienkiemyje
niekas nepasikeis. Tikrai :D O už ką aš taip mėgstu ir dar labiau vertinu
vienkiemį dabar? Už galimybes ryte, prieš darbą, kavą gerti lauke. Spoksoti ne
į virtuvės sieną ar automobilių stovėjimo aikštelę po langais. Už tai, kad
vakarienės gamtoje galimybės už lango, o ne „kai bus mažiau darbų,
savaitgalį... kurį nors“. Dar labai smagu žinoti, kad darže gyvena cukinija ir
kai tik turėsiu laiko, ją būtinai paskersiu. Kad pietums galiu įsidėti agurką,
kuris kvepia... savimi, o ne prekybos centru. O man dabar didžiausias gyvenimo
nuotykis, labai veikiantis ir verčiantis kartais pakraupti ar nudžiugti iš nuostabos,
yra darbas nedideliame Lietuvos mieste. <o:p></o:p></span></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-85808771440924099842015-06-24T19:37:00.002+03:002015-06-24T19:37:10.727+03:00Paskutinės minutės pasiūlymai<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Parduotuvių
lankstinukuose paskutinės minutės pasiūlymai labai gražūs, spalvoti. Vilioja ir
priverčia gerai pasikrapštyti smegeninėj, jog prisimintum, kad nieko ten
nereikia. O jei reikia tai nebūtinai iš pasiūlymų sąrašo. Vienkiemyje
parduotuvės nėra, spalvotų lankstinukų irgi. Ir jei jau gali pabėgti arba
tiesiog nebėgti pas prekybininkus, kitų paskutinės minutės pasiūlymų
neišvengsi.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Pradėjau rašyti giedrą ir
linksmą tekstą apie paskutines minutes. Kaip prieš važiuojant į naują darbą
pamatai, jog kieme išvirtusi slyva. O šunė išsivoliojusi kažkokioje
dvokiančioje masėje ir kvapas bei vaizdas liudija, jog tokio šuns nei į
automobilį priimsi, nei namuose paliksi. Jaudiniesi, bijai pavėluot, skalbi
šunį... Kai į kelia išbėga katinas ir tas paskutinės minutės pasiūlymas tampa
labai jautrus ir svarbus. Kai kas nors paskambina ir pasiūlo labai įdomų, bet
skubų projektą. Džiaugsmingai sutinki, o po to suvoki, kad jau trečias ar
ketvirtas skubus, svylantis ir reikalaujantis daug laiko. Paskutinę ryto minutę
suvoki, kad pro duris žingsniuoji basomis. O mokyklos laikais esu išėjus tik su
prijuoste bei paltu, pamiršusi apsirengti suknelę. Paskutinę minutę skuodžiau
namo. Paskutinę minutę gali nuspręsti pasukti į kairę ar dešinę ir tas
pasirinkimas nulems kelionės trukmę. Pasiūlymas
užsukti kavos ar alaus. Vyno taurė gali pakoreguoti vakaro planus, nors ištiko
paskutinę minutę.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Tekstas turėjo būti
linksmas – kai įsivaizduoji skubantį žmogų, kurį nuolat ištinka nesusipratimai.
Linksmi, netikėti... Bet viską pakoregavo paskutinė minutė. Žinia apie tavo artimajam
svarbaus žmogaus mirtį. Paskutinė minutė tekstą pavertė liūdnu ir padriku.
Vaikiškų, giedrų tekstų redagavimą sustabdė kol viduje apsiramins audros. Pakeičia
sekančių dienų planus ir esi priverstas teikti paskutinės minutės pasiūlymus
kitiems. Gal galima atidėti susitikimą, teksto atsiuntimą... Gal galima...
įkišti galvą į smėlį ir negirdėti paskutinės minutės pasiūlymų... <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> O paskutinę minutę prieš
išsaugojant šį tekstą sulaukiau pasiūlymo pažaisti su gumine cypiančia višta ir
Mokos baksnojimo – tai kada, kada, kada, kada pakilsi nuo kėdės :D <o:p></o:p></span></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-2162326840248766792015-06-21T16:31:00.003+03:002015-06-21T16:52:24.196+03:00Apie (ne)ramybę vienkiemišką<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;"><br /></span>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://3.bp.blogspot.com/-CGEz6fTvFjY/VYbBfAv8bJI/AAAAAAAAAks/ZTom7NfFrP0/s1600/meditacija.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="213" src="http://3.bp.blogspot.com/-CGEz6fTvFjY/VYbBfAv8bJI/AAAAAAAAAks/ZTom7NfFrP0/s320/meditacija.jpg" width="320" /></a></div>
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;"><br /></span><br />
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;"><br /></span>
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;"> Yra kodinis, klausimas, kurį užduoda ne šiaip kiekvienas,
bet KIEKVIENAS užklydęs vienkiemin – “ar ne per ramu/ne per tylu čia?”. Ir tas
kiekvienas daugeliu atveju būna ramybės drumstėjęs įvaręs šiek tiek nerimo, o
kartais ir baimės. Kelias veda tik pas mus, pasiklydęs neužsuksi, vadinasi
tikslo esama, o jei nekvietei tai kokie tikslai?... Negausius svečius jau lyg ir
išmokėm skambinti iš anksto, tartis dėl laiko ir gan rimtai derinti kada
užsuks. Nes gyvenimas vienkiemyje valandų skaičiaus paroje neprideda. O
vasarinių darbų drėbteli su kaupu. Malonūs, smagūs, bet... laiką valgo. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;"> O dabar apie ramybės iliuzijas ir viltis. Taip, virš
galvos netrepsi kaimynai, nežvygauja jų atžalos, niekas nedaro remonto (nors
palėpėje, ypač rudeniop, gyvūnija pertvarkas su patriukšmavimais vykdo) ir
nesuka to paties muzikinio disko dešimtą kartą iš eilės. Aš iki šiol manau, jog
geriau kaimynas melomanas negu sentimentalus „blatnyje“ stiliaus mėgėjas,
kuriam tas pats garso takelis tinka visomis progomis. O tų progų metams bėgant
vis daugėja. O žinot kur ta ramybė slepiasi? Viduj. Kol su savim nesusitvarkysi
jos ir nebus. O kartais ir nereikia – terminai, jausmas, kad nespėji ir išėjimas
iš komforto zonos ribų - pats geriausias variklis. Tik įpakuotas į vienkiemio
ramybės popieriuką. Per vieną dieną parašai edukacinį tekstą vaikams, straipsnį
socialine tema, paplepėjimus tinklaraščiui, prisėdi prie mokslinių darbų.
Pabendrauji su netikėtai užsukusiu miškininku ir tiesiog pajauti kaip visi
barjerai griūna pradėjus šneką apie bites. Atsakai į el. laiškus ir paskambini
mamai, kad palinksėtum ir išklausytum. Tada supranti, kad oi... dar nebaigta
dėžutė, kurią tuojau reikės atiduoti. Peržvelgi neplautų indų krūvą ir vėl
pamosavimo šluota laukiančias grindis. Suskaičiuoji, kad dešimt darbinių
skambučių naudos davė kaip... 4. Darbo kalendoriuje pamatai, jog nenumaldomai
artėja ryškūs užrašai – PASKUTINĖ DIENA. Ir tą pačią užrašų knygutę papildai
dar 6 naujomis idėjomis. O išsliūkinęs į lauką išmaukti eilinio kavos puodelio
supranti, kad geriausia būtų pridėti 6 valandas paroje. Tokias paprastas,
paprastas. Usnims ir dilgėlėms iš gėlynų išrauti. Darže mulčo sluoksnį
papildyti. Ir nuspręsti kas gi po velnių ėda sodinukus. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;"> Prirašiau tarsi visas spiečius darbininkių būčiau ir dar
be poilsio dienų. Nutrūksta kartais energijos srautas. Tada ir norisi ramybės.
Ne tos apgaulingos, bet tikros. Be el. laiškų, skambučių ir svečių. Ir ne tos,
kuri būdinga mažiems miesteliams. Prisipažinsiu – ramiau didmiesčio centre, kur
šmirinėja minios turistų. Nes ten užsukus į paštą niekas neklausia iš kur čia
atsiradai, ką veiki ir kur gyveni. Užėjus į parduotuvę niekas nesiaiškina kokia
tavo šeimyninė padėtis ir ar esi ten iš to vienkiemio, už 10 km. Kur nekyla
mintis, kad prieš važiuojant į parduotuvę nusipirkti vištos blauzdelių, reikėtų
susirasti seniai užkištą kostiuminį švarkelį. Patikėkit, provincijos parduotuvėse
tokie fokusai veikia :D Ir dar bet koks pokalbis prasideda nuo klausimo – kas tu
ir iš kur tu. Ramybė... :D Nusistebi, kad klausimą apie ramybę užduoda artimiausi
kaimynai, gyvenantys šalia kelio. O man norisi atsakyti, kad ne vietoje ta
ramybė glūdi jei viduje chaosas. Ir kad daliai žmonių nepadės nei vienkiemis,
nei negyvenama sala. Kaip ir niekada nebus per ramu, jei galva pilna minčių. <span style="mso-spacerun: yes;"> </span></span></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-39569490659630419782015-06-19T13:27:00.003+03:002015-06-19T13:27:46.322+03:00Jei jau mes toli, ji ateina į kiemą
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Taaaip… jei šiemet negaliu nukeliauti į kultūros naktį
Vilniuje, teks pačiai kultūrai su naktimi už parankės vienkiemin atlėkt… Geidautina
pasiutpoklės ritmu. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<b style="mso-bidi-font-weight: normal;"><span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Numatoma
preliminari programa:<span style="mso-spacerun: yes;"> </span></span></b></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Laistymo žarnos spaudimas patikrintas – nedidukas, bet fontanas
bus. Kadangi vandens nedaug, pageidautinas veiksmas “Vandens iliuzija”. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Kieme organizuojamas šokio spektaklis flamenco su būgnais
bei pliauškėjimais (intensyvumas priklauso nuo uodų kiekio). </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Degustacija ir dainos apie šermukšnius. Pernykštis
šermukšnių vynas dar neskanautas. Bijau, kad uogos per mažai šalčio gavę ir
gali būti karčios.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Priklausomai nuo vyno degustacijos rezultatų spektakliai –
“Myliu/nekenčiu”, “Carmen” ir pan. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Žydintis bijūnas ir ypač kvepiantis <span style="mso-spacerun: yes;"> </span>jazminas garantuos jausmą “Užburtas oras”.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">“Mikroskopas” bus pakeistas “Lupa” ir suteiks galimybę
stebėti šimtus vabalų ropinėjančių po kiemą, pievą ar daržus.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Norintiems sužinti ką jaučia “Kabantis žmogus” siūlome
užsukti į palėpę. Tikrai, tikrai ten gyvena šikšnosparniai. O kas dar… ir to “dar”
nemažai, teks išsiaiškinti patiems. Beje, šviesos palėpėje nėra, turėtų užtekti
tiek kiek pro langelius patenka. Tai gi rekomenduojame užsukti naktį, liuką uždarysime.
O norintiems pabėgti – langas, kabėjimas ant antenos strypo ir pan. atrakcijos.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Numeris “Taboras žengia į kultūros naktį” priklauso tik
nuo jūsų. Kiek, keliese ir kada…</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Miškas, nors ir ne lazerių, bet yra. Ir su daug viską
matančių ir žibančių akių. Dar ir pabaubia kartais. Ten galima surengti ir
pramoginę naktį “Paklysk” su šakalais ir meška (jei pastaroji neiššleivojo
Baltarusijon).</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Projektui “Sferų pieva” turim ir pievą, ir kartono, ir
senų padangų ir dar marias visokio ankstesnių šeimininkų paliktų rakandų.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Vienu metu vykstant šokio spektakliams, instaliacijoms ir
įvairaus pobūdžio projektams, galiu garantuoti keptos vištienos pasirodymą “Maistas
menui, menas maistui” . Nes kas gi stebės ar tinkamai kulšys apskrudo, kai tiek
veiklos… juodos vištos, nors ir pasidengę anglimis, irgi turi teisę būti meniška
kultūros nakties dalimi.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Turim tvartuką, su gardeliais - individualiam darbui itin
tinkamomis „Meno celėmis“.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Ugnies spektaklis prie laužo.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Šeimyninis spektaklis „Demokratijos gimimas ir mirtis“ aptariant
buitinius klausimus. Kartais išvirsta į veiksmą „Monologai“.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Badmintono raketės laukia naktinių setų.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Norintiems – kinas po žvaigždėmis. TV, kompiuteris arba
senas vaikiškas kino projektorius be garso.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Šiaip tai žibintuvėlis iškeliavo į amžinosios šviesos
pasaulį. Ir tamsos žaidimus ir žaidimus tamsoje garantuoti galim.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Supynės ne anoniminės, bet pagražinti, kad šviestų ilgai
netrunka.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Jei nenorite tapti instaliacija „Ufo“ – po vyno
degustacijos lįsti prie avilių draudžiama.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Norintiems į parduotuvę – spektaklis „Maršrutas“ ir
linksmas žingsniavimas 7 km į vieną pusę. Įtrauktos atrakcijos „Pasirink kairę
arba dešinę“. Susiklosčius (ne)palankioms aplinkybėms galimi sustojimai „Miestas
- paslaptis“,<span style="mso-spacerun: yes;"> </span>„Naktis areštinėje“, <span style="mso-spacerun: yes;"> </span>„Naktis su kariuomene“, o ten žiūrėk ir „Naktinė
kaligrafija“, kaimynų atsiprašymas „Būkime draugais“ </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Jaunojo dizainerio prizas – kas nors sutvarkykit virtuvės
sienas, a? Prašau, prašau, prašau... </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Tekstilės miniatiūrų bienalė „Iš dėžės / Out of the Box“
nors ir ne 9, ne tarptautinė, bet man pačiai baisu kiek tose dėžėse visko...</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Turimt sieną, kurią norisi išmarginti. „Šviesos grafičiai
naktyje“</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Hmmm... lauko būdelė... „Sekite KVAPŲ pėdsakais“</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Pletkininkų vakarėlis „Viskas apie Ievą/Zosę/Marytę“</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Aiškinsimės kur dingsta pinigai: „Pinigai: įdomybės ir
paslaptys“. Bet rimtai, kur jie prašampa, a?</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Neišvengiami pašnekesiai su eksponatais „Archeologinio darbo
paslaptys“, eksperimentinė archeologija ir pan. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">„Laisvai kabantys garsų dažai“ hm... truputėlį gaila būtų
visą vyno rūsį ištuštint, nebent vardan meno...</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Nesusipratusiems ką veikti paaiškinimas - „Pažodžiui“</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Gėlių pavilijonais apsimeta mano vis didėjanti liga –
gėlių darželiai.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Yra pas mus ir sentimentalių, jei prileisit prie CD <span style="mso-spacerun: yes;"> </span>- koncertas „Muzikinė laiko mašina“.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Kuo daugiau svečių tuo intensyviau vyksta projektas
„Pamiršk tylą“.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Vakar R baigė kuopti rūsį ir labai nori pasigirti, visaus
įrengimo planais pasidalint. „Pasakėlės iš rūsio: rastas šlamštas, išneštas
šlamštas, ateities planai, vandens potvyniai ir kt.!“</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Išliek viską kas ant dūšios „Nuo …izmų iki ūbizmo“ </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Muilo yra, rankas plautis patartina. „Burbulų stebuklai“</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Neklausinėkit ką skaitau. Nes ne tik slaptas knygynas bus,
bet ir visokiausios literatūros aptarimo vakaras.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Neprisiruošiu duobės užkasti. „Akivarų Skveras“. Vieta iš
anksto nenurodoma.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Teatralizuotas šou KORSETAI IR BIUSTHALTERIAI: kai
pagalvoji tai XXI a. apatiniai irgi įvairūs</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<b style="mso-bidi-font-weight: normal;"><span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Rytmečio
programa.</span></b></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Ankstyvą rytmetį, kol visi dar miega, pirmiesiems
pabudusiems primygtinai siūlom užsiėmimą „Ramybės meistrai“. Nes nu... būkit
žmonės, nežadinkit vėliau nuėjusių miegot :D Tas rytmečio... „Žodžiai Žodžiai
Žodžiai“ kartais vargina. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Mankšta „Trimito maršų paradas“</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Šokio spektaklis „Ir viskas klojosi kuo puikiausiai,
kol...“ , pasakojimo valandėlė „Juokingo žmogaus sapnas...“, pagraudenimai <span style="mso-spacerun: yes;"> </span>„Kito kailyje“. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">„Inovacijų šimtmetis: XIX a. mitybos tradicijos“. Uhu,
neatsivešit pakankamai - pusryčius darže ir miške teks rinkti. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Jei labai išsipuošit, paskui šoksit, vaidinsit, rytą
ropojimas po pievą su mintim „Juvelyrika. Kur nukrito?“<span style="mso-spacerun: yes;"> </span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">Išlydėtuvės „Sudie Eliza...“ Nenorintiems greitai
išsinešdinti - muzikinis poezijos monospektaklis „Kelionė“.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<b style="mso-bidi-font-weight: normal;"><span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;">P.S.</span></b><span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;"> Visiems galintiems labai siūlau aplankyti iš šias <a href="http://www.kulturosnaktis.lt/lt/projects/index/page:1">http://www.kulturosnaktis.lt/lt/projects/index/page:1</a>
kultūros naktis. Gal ne taip smagu kaip pas mus, bet... jei jau negalit atvykt
tai ką padarysi :D </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<br /></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-58585351173251052692015-06-18T19:01:00.000+03:002015-06-18T19:01:09.921+03:00Lietaus burtai ir paukštiški detektyvai
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;"> Sausa pas mus be galo ir be krašto. Arba tas galas ir
kraštas giliai, giliai, kastuvu nepasiekiamas. Tikiuosi bent gruntinių vandenų
kažkur esama, nes šulinyje visiškos sausros grėsmė ausis jau kiša. O aš
šiandien taip... mergaitiškai ir moteriškai pagalvojau, kad gal reikėtų iš
džinsų išlįsti. Pastarosiomis dienomis, itin daug važinėjant, įlipus į
automobilį jie prie minkštos vietos prikepdavo ir versdavo jaustis ne tik tarsi
orkaitėje sėdėčiau , bet dar ir lyg į kepimo rankovę įsivyniojus būčiau. Šiandien
išsitraukiau savo mylimiausią, nuo praėjusios vasaros spintoje nuobodžiavusį
sijoną, batelius, marškinukus vasarinius... O tai kur aš anksčiau buvau, a???
Tai gi tokios aprangos proga ir lietaus gavau, ir atvėso, ir vėjas dar gerai
pakedeno. Namo parsiradus kelnės, megztinis ir net veltinio šlepetės – pats geriausias
apdaras pasirodė. Lietaus burtai, ne kitaip :D</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Gali
žmogus ne tik lietaus apeigomis, bet ir gerų minčių užtaisais tikėt. Tikrai,
tikrai. Jau pasiguodžiau, kad pavasaris – tarsi ištisinis čiuožimas pakalnėn.
Bet ėmiau ir... skamba taip paprastai, bet... kažkaip susiėmiau ir pradėjo
mąstyt tik pozityviai. Ir tarsi lūžis. Visur ir visaip. Net naujakurių turim.
Bičių spiečius avily įsikūrė. Kadangi mūsų bitutės, iš rudens širšių
nuvargintos bei susilpnintos, neperžiemojo, tai naujakuriais labai džiaugiuosi.
Ir šiek tiek jaudinuosi kaip seksis su jomis susigyventi. Tokios...
savarankiškos naujakurės. Iš trijų avilių išsirinko būtent tą vienintelį kuris
nesukomplektuotas naujai šeimai. Teko nusileist – jei jau pasirinko būtent
šitą, tebūnie. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>O kiemą
judesiu užpildo... strazdas. Visur esantis, viską žinantis ir viską
patikrinantis. Jau trečią rytą iš eilės, geriant kavą lauke ir rašantis dienos
darbus dingsta... spalvoti tušinukai. Nutapenu vidun trumpam (oi... nežinau
kaip ką tik atsikėlus nieko nepamiršt...) ir grįžus niekaip nerandu savo rašymo
priemonės. Versijos nuriedėjo, iškrito ar nukrito patikrintos labai kruopščiai.
Liko keletas įtariamųjų: kažkur vis prašampantis kėkštas, kuriam vasarą pas mus
ne taip įdomu kaip žiemomis, ir strazdas. Hm... kažkas tikrai vagia spalvotus
daiktus. Naujų spalvotų skalbinių segtukų gretos taip pat praretėję... </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Dar
vienas gyventojas nurijo visas šparagines pupeles, o aš net nežinau ar bandyt
dar kartą jas sėti. Bet niekas nevalgo špinatų... :D Na ir kodėl mano ir laukinių
vienkiemio gyventojų skoniai sutampa... </span></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-46765031355477095042015-06-12T15:55:00.001+03:002015-06-12T15:56:15.136+03:00Žydėjimas<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Supratau,
kad pertrauka labai užsitęsė. O aš sprogsiu jei neprisėsiu prie tinklaraščio.
Kad noriu, reikia ir pasiilgau. Ir, kad vasara už lango ir šiapus lango.
Nepaisant to, kas nepavyko, nesiseka ar tiesiog nesigauna. Vis tiek vasara ir
nebeturiu teisės sakyti – „oi, man tai ne, nes.... tas, kitas ir dar trečias
ant viršaus užsikoręs“. Vasara ir taškas. Kaip ir nenuginčijamas faktas, jog
viskas kada nors baigiasi. Ypač nesėkmės :D O ir gyvenimu vienkiemis tikrai
privalo džiaugtis. Nes... žydim</span><span lang="EN-US" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: EN-US;">!
</span><span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Kuo
tikriausiai ir spalvočiausiai. Net mano „niekada“ akis džiugina. O sakiau bei
rėkiau, kad pelargonijų, bobutiškų gėlių, niekada neauginsiu. Koks </span><span lang="EN-US" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: EN-US;">40 </span><span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">vienkiemyje gyvena. Vienos žydi,
kitos pumpurus krauna, trečios dar svajoja.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://3.bp.blogspot.com/-6axK-tjX260/VXrVlFOtYzI/AAAAAAAAAjk/z5gQykgL6SA/s1600/DSC09872.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="285" src="http://3.bp.blogspot.com/-6axK-tjX260/VXrVlFOtYzI/AAAAAAAAAjk/z5gQykgL6SA/s320/DSC09872.JPG" width="320" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/-u1RnDXeYpzM/VXrVoUvIYVI/AAAAAAAAAjs/6zCnRHIRVvk/s1600/DSC09870.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="318" src="http://4.bp.blogspot.com/-u1RnDXeYpzM/VXrVoUvIYVI/AAAAAAAAAjs/6zCnRHIRVvk/s320/DSC09870.JPG" width="320" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://1.bp.blogspot.com/-6Jb0LpY246M/VXrVinSQSfI/AAAAAAAAAjc/pG4EtqXRpXk/s1600/DSC09875.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="312" src="http://1.bp.blogspot.com/-6Jb0LpY246M/VXrVinSQSfI/AAAAAAAAAjc/pG4EtqXRpXk/s320/DSC09875.JPG" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Ir
žydi, ir žada žydėt.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://1.bp.blogspot.com/-3PhwuW_5R3o/VXrVzi3bTlI/AAAAAAAAAj0/ggkk_lHmJR4/s1600/DSC09869.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="http://1.bp.blogspot.com/-3PhwuW_5R3o/VXrVzi3bTlI/AAAAAAAAAj0/ggkk_lHmJR4/s320/DSC09869.JPG" width="307" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://3.bp.blogspot.com/-OBSvUcBkOig/VXrV6bgzBmI/AAAAAAAAAj8/ldtdXOvwwCA/s1600/DSC09864.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="273" src="http://3.bp.blogspot.com/-OBSvUcBkOig/VXrV6bgzBmI/AAAAAAAAAj8/ldtdXOvwwCA/s320/DSC09864.JPG" width="320" /></a></div>
<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://3.bp.blogspot.com/-i9Nc8RWbK6k/VXrWGCcAbpI/AAAAAAAAAkE/Cf63oIwKO2A/s1600/DSC09862.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="214" src="http://3.bp.blogspot.com/-i9Nc8RWbK6k/VXrWGCcAbpI/AAAAAAAAAkE/Cf63oIwKO2A/s320/DSC09862.JPG" width="320" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://1.bp.blogspot.com/-Mtwi27d4FFs/VXrWP8lHxtI/AAAAAAAAAkM/SYm5meQTcfc/s1600/DSC09877.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="277" src="http://1.bp.blogspot.com/-Mtwi27d4FFs/VXrWP8lHxtI/AAAAAAAAAkM/SYm5meQTcfc/s320/DSC09877.JPG" width="320" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<br /></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Ir
dar seiles rinktis skatina.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://2.bp.blogspot.com/-2ltJ6ciRPds/VXrWZhG28FI/AAAAAAAAAkU/LJ6qH9F2U0Y/s1600/DSC09858.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="http://2.bp.blogspot.com/-2ltJ6ciRPds/VXrWZhG28FI/AAAAAAAAAkU/LJ6qH9F2U0Y/s320/DSC09858.JPG" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://1.bp.blogspot.com/-KybtUkC5I5U/VXrWfPxBB9I/AAAAAAAAAkc/fMKLGT1tZKs/s1600/DSC09860.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="http://1.bp.blogspot.com/-KybtUkC5I5U/VXrWfPxBB9I/AAAAAAAAAkc/fMKLGT1tZKs/s320/DSC09860.JPG" width="245" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Vienkiemis
tapo namais. Tais, kuriuose nuolat gyvenama. Vis sunkiau ir sunkiau į Vilnių
išsiruošti. Tik tada kai kitaip neįmanoma reikalų sutvarkyti. Arba labai
pasiilgstu konkrečių žmonių. Tylos periodas palaipsniui išvirto į sąlygas
dirbti tik vienkiemyje, be blaškymosi per keletą namų. Kai rytą išgeri puodelį
kavos lauke ir pradedi darbo dieną savo kabinete. Ne kokios nors kontoros, bet
vienkiemio. Kai pajutus jog smegeninės darbas sulėtėjo yra galimybė išeiti į
sodą, pažvelgti į žydinčias gėles, pasivaikščioti po žolę, padejuoti, kad
namuose pilna uodų ir... pajausti, kad visi darbai įveikiami :D Nors sunkiai,
po truputį tokios svajonės link žygiavau ir sunkiai ji, kol kas striginėdama,
įsivažiuoja, bet turiu. Turiu tai ko norėjau – darbus vienkiemyje :D Su
perspektyva didėti.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
</div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> O mes nuolat sekam orų
prognozę. Karštligiškai ir su jauduliu. Vis pajuokauju, kad krituliai tapo
pagrindine pokalbių tema. Pagaliau ryt
ir poryt šventę žada – lietų. Tikiuosi taip ir bus, nes sausra. Tokia, kur tik
liūdnai į šulinio gilumą gali žiūrėti bandydamas įsivaizduoti kelioms dienoms
geriamo vandens užteks. Ir dar liūdniau žvelgti į augalus lauke. Visų
prigirdymui vandenuko nėra... Prašom laikyti kumščius ir špygas, kad palytų.
Vienkiemis nori gerti. Ir pažada dažnai pildyti tinklaraštį, pasakoti visas per
ilgoką pertrauką susikaupusias istorijas. Ir girtis naujais žygiais bei
atradimais. Aš, pavyzdžiui, jau dabar žinau, kad kitais metais tikrai nesudigs
špinatai. Nei viena sėklelė nenorės augti :D Nes šiemet išsikėtojo gyvenimu
besidžiaugdami. Gamindama maistą tik nukreipiu žvilgsnį į šoną ir tie žalumai
patys sulenda į keptuvę, į salotas ir net į pyragų įdarus. Na nemėgstu aš špinatų,
nemėgstu... o namuose esantis maniakas juos visur deda. Atsivalgiau ilgam. O
kiek dar darže liko... teks į šaldiklį tremti. <o:p></o:p></span></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-44458339549098151552015-04-04T17:15:00.000+03:002015-04-04T17:15:10.735+03:00Su Šv.Velykom!!!
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"> Jaučiat, jaučiat jau čia pat. Su lietum, sniegu ir
saulės blyksniais artėja Šv.Velykos. Visi vienkiemio gyventojai sveikina.
Žodžiu, raštu, uodegom mojuodami, galvom kinkuodami, sparneliais mojuodami. Pavasariškai.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>O
pavasaris vienkiemyje toks augimu ir triukšmu prasimušantis. Iš žemės lendančių
augalų nosimis, paukščių balsais. Mieste pasireiškia miškeliuose gausėjančiomis
girtuoklių gretomis ir po langais ūbaujančių kaimynų balsais. Ir ten jau
pavasaris. Pats tikriausias. Ir šiek tiek atprastas – vakare Moką vedžiodama
net krūptelėjau keletą kartų. Atpratau nuo tos realybės mieste – pavasarį,
vasarą ir ankstyvą rudenį vėlyvo vakaro pasivaikščiojimai neišvengiamai siejasi
su kompanijomis pamiškėse. Ne visada draugiškomis, tačiau dažniausiai
triukšmingomis.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Mūsų
prieš šventinis laikotarpis toks... mintis išvalantis. Kai turi dvejus namus, o
didžiąsias šventes praleidi trečiuose, pats tikriausias kūno išbudinimas ir
pamiklinimas gaunasi. Šepečiais, šluotomis ir kempinėmis šniūruoju, vorus po
butą vaikausi. Moka gi mieste bado streiką paskelbė ir nuolat akis vartydama
graudžiai žiūri – na ir ko čia dabar prireikė, kada naaamooo, į vienkiemy
važiuosim. Mano argumentai, kad gi ir sodyboje, jei oras prastas, lovoje
išsidrėbus parpia ir čia tą patį gali daryt, neveikia. O ir pasivaikščiojimai
mieste turiningesni. Vien kiek kupstų reikia peržymėti, kvapų patyrinėti. Tik labai
nesiseka šiandien šunei. Vis įsitaiso būtent toje vietoje, kurią reikia
pavalyti, kažką perstumti, patraukti ar padėti. Tai taip ir keliauja po visą
butą :D Nenuobodu, tikrai nenuobodu, kai turi šunį. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Ir
dar- gero kelio visiems, kurie keliauja pas artimuosius! Ir stiprybės tiems,
kurie kaip ir aš, negali valgyti virtų kiaušinių :D Kartais jos tikrai reikia
:D</span></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-4003978839214620712015-03-24T15:34:00.001+02:002015-03-24T19:14:01.878+02:00Pavasaris ir dramblys<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Jei
jau tiesą ir tik tiesą sakyt tai vasara-pavasaris-žiema-pavasaris. Taip reikėtų
pastarųjų dienų orus įvardint. Nes po šilumos ir saulės gavom sniego su
papustymais bei pašėliojimais. Dar ir šiandien keletas baltų plėmų po langais
boluoja, o vėjas pasiutpolkes organizuoja. Virtuvėje besisukinėdama netyčia
akis į langą nukreipiau - žiūriu plastikinė kėdė į laukus skrenda. Teko ją pasivaikyt
ir uždaryt, kad nekeliautų po pasaulį.<o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> O vakar sulaukiau Margų
amatų pagalbos ir vėl turiu kartono atsargų. Džiaugiuosi be galo ir be krašto, nes namuose jau ilgokai
kamavosi... dramblys :D Pats tikriausias, gėlėtas, kurio užbaigimui trūko
gabalėlio kartono. Vakar vakare stvėriau drambliškus darbus, o šiandien šeštą
ryto stryktelėjau iš lovos, kad galutinai užbaigti, paslėgti dėžutę. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://1.bp.blogspot.com/-02kuvE6hIiY/VRFnWIPU9JI/AAAAAAAAAiQ/x3mC5K3slqY/s1600/DSC09535.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://1.bp.blogspot.com/-02kuvE6hIiY/VRFnWIPU9JI/AAAAAAAAAiQ/x3mC5K3slqY/s1600/DSC09535.JPG" height="254" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://1.bp.blogspot.com/-RanLT38uh2s/VRFnbkflQaI/AAAAAAAAAiY/IG7M9UlNmUc/s1600/DSC09537.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://1.bp.blogspot.com/-RanLT38uh2s/VRFnbkflQaI/AAAAAAAAAiY/IG7M9UlNmUc/s1600/DSC09537.JPG" height="211" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Vidus
labai, labai reljefinis. Toks labai, kad... net ne itin tvarkingai kraštai
atrodo. Fotografuojant tie iškilimai šešėliuojasi ir atrodo kaip didžiuliai
tarpai... Tai vat toks negerumas gavosi. O gal ir gerumas, nežinau. Nes ir
gyvai žiūrint nelygu atrodo, tik matosi kodėl tas nelygumas – dėl reljefinio
rašto, jo pasibangavimų ir iškilimų. Štai toks gėlėtas, gėlėtas ir
pačiupinėjimui skirtas tas dramblio vidus :D <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://2.bp.blogspot.com/-ITww9LmEeUY/VRFnsTZG7dI/AAAAAAAAAig/gyJeWSzWpcA/s1600/DSC09538.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://2.bp.blogspot.com/-ITww9LmEeUY/VRFnsTZG7dI/AAAAAAAAAig/gyJeWSzWpcA/s1600/DSC09538.JPG" height="320" width="251" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://2.bp.blogspot.com/-gAOsDOUuSTE/VRFnywjJmSI/AAAAAAAAAio/7h3kOYAGI_4/s1600/DSC09540.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://2.bp.blogspot.com/-gAOsDOUuSTE/VRFnywjJmSI/AAAAAAAAAio/7h3kOYAGI_4/s1600/DSC09540.JPG" height="241" width="320" /></a></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
Siuvinėta rankomis, išorė linas, vidus.. nuoširdžiai prisipažįstu, kad nežinau, bet labai reljefinis :D 23x21x7 cm.</div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-35870363168981617322015-03-14T20:11:00.002+02:002015-03-14T20:11:45.521+02:00Serbentinė
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"> Dar viena dėžutė, kuri iškeliavo ir kol kas buvo
nepristatyta tinklaraštyje. Šį kartą jubiliejinė. Tiesa, skaičiukas ne dėžutės skaičių,
o gavėjo metus reiškia :D Nors, spėju, dėžučių skaičius panašus būtų.... Linas, siuvinėta rankomis.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/-Bq8XwYMo2TY/VQR5lyGV-7I/AAAAAAAAAiA/ZzxZwfv6m5k/s1600/DSC09507.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://4.bp.blogspot.com/-Bq8XwYMo2TY/VQR5lyGV-7I/AAAAAAAAAiA/ZzxZwfv6m5k/s1600/DSC09507.JPG" height="320" width="316" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<br /></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-86112443143351998612015-03-13T16:25:00.001+02:002015-03-13T16:25:19.542+02:00Pavasario garsai ir spalvota dėžė
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .9in;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Kuo
triukšmingiau vienkiemyje tuo mažiau norisi kalbėt. Parduotuvėje susipratau,
kad stoviu priešais klausiančiu žvilgsniu žiūrinčią padavėją ir laukiu kol
paduos tai ko reikia, bet... garsiai nieko nepasakiau. Pamiršau, kad maža ką aš
ten mintyse vartalioju, ji tai gi negirdi, nesupranta :D Jokio poreikio
vienkiemyje burną aušint – lauke tiek krykštavimo, rėkavimo ir čirenimo, kad
net ir norėdamas neįsiterpsi. Aš kasmet vis sakau, kad gervių garsą kaip
signalizaciją galima naudot – toli, toli jų riksmai sklinda. Gerai, kad daigai
indeliuose tyliai prie langų tupi. Pradėtų šnibždėtis, temperatūrą ir drėgmę
namuose aptarinėt tai nors į kitą trobos galą, kur pelės žiemoja, kraustykis...
Bet jos irgi iš to smalsumo ir smagumo kartais pacypauja :D :D Ai, kol man į
akis nelenda, gyvenamuosius kambarius aplenkia, kažkaip ištversim iki visiško
pavasario. Bet lauke tai net nejauku – urvai, urveliai ir tuneliai. Sako, kad
šiemet visur taip – dėl itin šiltos žiemos graužikų begalės. Prisiminus, jog
pernai dėl tokios pat priežasties širšių spiečiai visiems ramybės nedavė... Oi,
jaučiu, kad vasarą nuotykių netruks. Jau dabar šiltnamyje pasijaučiau panašiai
kaip pačiais pirmaisiais metais vienkiemyje. Tuomet peliukai tiesiog akyse, tik
ant žemės padėjus pupelių sėklas (pupeles, ką jau čia... :D) jas nusitempdavo.
O aš vis pergyvenau, na kodėėėėl niekas nedygsta :D</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Jau išbandžiau dėžę prie bibliotekos
– nuleidau ten tris ar keturias knygas. Pasirodo ne iš kart šlept pasigirsta,
pradžioj jos pagarbiai kažkokia čiuožykla viduj pasivėžina :D Ramiau tapo, kad
ne šiaip trinkt ir pražūva knygos.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Pagaliau galiu pristatyti dar žiemą
gimusią dėžę. Ji tiesiog į naujus namus ilgai keliavo, o aš nenorėjau siurprizo
gadinti. Siuvinėta pagal dėžės šeimininkės piešinius. Dydį bandžiau išlaikyti
originalų, spalvas irgi. Tik su kai kuriais atspalviais nepavyko tinkamai
susidoroti – siūlai ne visuomet pagal flomasterių įvairovę gaminami. Internetu
užsisakinėt pabijojau – kai spalviniai tik niuansai, net ir atsisiuntus gali
pasirodyti, jog tas truputėlis skiriasi. Bet gaminti malonumas begalinis, ką
sudomino – prašom kreiptis. Noriu dar prie tokių pasiknibinėti :D Gaunasi iki
begalybės asmeninis daiktas. O kaip gi kitaip kai tokie piešiniai.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Tra da dam. Lininė, siuvėta
rankomis. </span><span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: EN-US;">25x25x25 cm. </span></div>
<br /><br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://3.bp.blogspot.com/-04ioRWr3qGE/VQLzMZRWprI/AAAAAAAAAhw/TsMUxvLhsU8/s1600/DSC09523.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://3.bp.blogspot.com/-04ioRWr3qGE/VQLzMZRWprI/AAAAAAAAAhw/TsMUxvLhsU8/s1600/DSC09523.JPG" height="261" width="320" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/--mj4cBu8vkY/VQLzIcH0qeI/AAAAAAAAAhg/pSxKZFFcFVo/s1600/DSC09524.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://4.bp.blogspot.com/--mj4cBu8vkY/VQLzIcH0qeI/AAAAAAAAAhg/pSxKZFFcFVo/s1600/DSC09524.JPG" height="287" width="320" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/-Ln_4O8pxigI/VQLzIiC9rLI/AAAAAAAAAhk/RQFd-2duWqo/s1600/DSC09525.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://4.bp.blogspot.com/-Ln_4O8pxigI/VQLzIiC9rLI/AAAAAAAAAhk/RQFd-2duWqo/s1600/DSC09525.JPG" height="315" width="320" /></a></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-84862609985476638332015-03-03T23:54:00.003+02:002015-03-03T23:54:38.040+02:00Denoraštis. Trumpai<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Oi,
tas vienkiemio puslapis facebook‘e... <a href="https://www.facebook.com/vienkiemis.pasaulio.pakrasty?ref=bookmarks">https://www.facebook.com/vienkiemis.pasaulio.pakrasty?ref=bookmarks</a>
negerą įtaką daro. Tinklaraštyje įrašų mažėja. O gi jau ir kalendorinis
pavasaris prasidėjo</span><span lang="EN-US" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: EN-US;">! </span><span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Pas
mus lietaus ir purvyno sezonas. Dar letenėlių antspaudų ant grindų ir lovų
užtiesalų. Guminių botų ir šlapių kelnių apačių (pamirštu pasiraitoti). Už tai
veiklos daugėja. Nors šiaurės rytuose
pavasaris ir vėliau atkeliauja, vis tiek jį jau jaučiam, kvapais ir garsais.
Dar laiškiniais česnakais darže, snieguolių pumpurais, pavieniais bijūnų
daigeliais, ankstyviausių tulpių nosimis. O šiandien gulbės giesmininkės
koncertą surengė. Tai kas gi naujo. Atsitiktine tvarka.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Šiandien kilo mintis.
Tiksliau iš pasalų užpuolė. Kiek laiko galiu išstovėti kregždutės poza.
Nusprendžiau, kad eksperimentus geriau atlikti lauke – namuose dar pradės
uždavinėt kvailus klausimus „Ką darai?“, „Kokią čia nesąmonę sugalvojai“. Tokie
smalsavimai yra gerų idėjų žudikai. Išsigrūdom su Moka į lauką. Vėjas, lietus
mums nebaisus – kregždutėms juk irgi visokio oro tenka paragaut. Stovėjau,
drebinau kinkas, pati save teisinau, jog čia dėl vėjo taip trumpai viskas ir...
supratau, kad jokio laikrodžio tai nepasiėmiau. Dar kartą eksperimento
neatlikau – duomenys būtų netikslų. Nes drabužiai sušlapo, sverti daugiau
pradėjo :D<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Nusibodus knygas iš
Vilniaus temptis tapau Rokiškio bibliotekos skaitytoja. Parsivežiau knygų, dalį
jau sugraužiau. O, spėkit, kas dabar galvoje kirba? Tai gi niekada nesu perskaitytų
knygų metusi į dėžę-surinkimo punktą prie bibliotekos. Jos specialiai
pritaikytos tiems, kurie negali į biblioteką užsukti darbo metu, nenori
bendravimo ar šiaip neturi ūpo eit vidun. Nebežinau, ar bereikia rašyti, jog
labai nekantrauju aš į dėžę knygą įmest
:D Na gi įdomu :D Bet įsivaizduoju kaip ji ten vargšė šlepteli ir šiek tiek
graudu pasidaro. Juk mėtyti knygas negražu. Bet gal ten įrengta kokia gaudyklė,
kad jos minkščiau nukristų. Šiandien su guminiais paklampojau po kelią,
pavirtusį purvynu, patikrinau maisto atsargas, orų prognozę – bent keletą dienų
geriau niekur nevažiuot.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Moka ir vėl nustebino. Jau
rašiau, kad kai pradėjom ilgėliau vienkiemyje užsilikti, gerokai baimės
apturėjau. Nustojo šunė rujot ir viskas. O pasirodė, kad būna taip su kalytėmis,
kai nėra prieš ką ir dėl ko :D Tai va – surujojo. Vienkiemyje. Dabar asmeninio
švelnumo ir dėmesio nuolat reikalauja. Ir iš viso tokia gerokai prispangusi,
surimtėjusi slampinėja. Aš jau ir atprasti spėjau nuo tokio kvanktelėjusio šuns
namuose :D Visiškai namai ir atsipalaidavimas Mokai. Net miesto jau nebereikia.
<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Vasaros bei rudens „Niekada
daugiau“, „Nereikia tiek“, „Ir kam reikėjo“, „Nėra kur sodinti“, „Išprotėsiu
kibirais padažus virdama“... pavasariais negalioja. Mano prisiekinėjimai, kad
daugiau jokių daigų plantacijų ant palangių (jei jau tiksliai – prie langų,
senose trobose nėra palangių) užsimiršo. Rikiuojasi... o sėja tik prasidėjo.
Šių metų liga – daugiamečiai augalai iš sėklų. Bet vis tiek man vis mažai
atrodo, daugiau norisi, gerokai daugiau... Ai, jau beveik tradiciškai į svečius
su dėžėmis daigų/daržovių/vaisių važiuosim. Dalintis smagu :D <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Labai džiaugiuosi ir
didžiuojuosi vienu dėželiniu eksperimentu. Bet kol į naujus namus neiškeliavo,
šeimininkų nenustebino, rodyti nesinori. Ir kur man savo nekantrumą dabar dėti,
a? Nebent į naujas dėžes pakuoti :D<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Vis badau kastuvu žemę –
kol kas dar įšalas... Bet dabar gi pats metas būtų čiupti darbus lauke – kol entuziazmas
kunkuliuoja, kol dar nenusibodo, nenuvargino ir idėjų daug. Vaikštau ir galvoju
kur ką naujai pasėti/pasodinti. O gal sumeistrauti ir patalpinti. O kur
nepasiteisino gėlių kupsteliai ir suvažinėti ar nutrepsėti buvo... Toks geras,
geras planavimo ir įsivaizdavimo metas... Metas fantazijai suklestėti :D Taip,
taip darbai žiemą planuojami. Bet dabar taip malonu vaikščioti, stebėti kaip
viskas bunda ir dar kartą viską perplanuot, peržiūrėt ir pergalvot... <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<br /></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-51531383007340280352015-02-08T21:13:00.000+02:002015-02-08T21:13:01.008+02:00Sustingęs pūgos gūsis. Vienkiemis.
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Sudygo pirmieji čili pipirai, o aš vis dar
neturiu augalams skirtos lempos. Žadėjau, ruošiausi – šiemet jau tikrai. Maži
tie senos trobos langeliai.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Sąskaitoje
liūdnai mažai skaitmenų, o aš niekaip nebaigiu darbo X. Žadėjau, ruošiausi.
Jėgas pervertinau. Ir laiko skuodimo greitį.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Iššlaviau
grindis, tada vėl pritrepsėjau. Skirtumo jokio. Nugraibiau voratinklius. Bet,
kad jie šviesos greičiu vėl atsiranda.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Ilgokai
jau laikosi sniegas žemės paviršiuje. Stirnos sode jį kapsto, užsilikusius
obuolius graužia. Kompostinę, į kurią keliauja augalinės atliekos, patikrina. O
per pūgą stebėjau kaip kėkštas nuo vėjo slėpėsi kadagio šakose. Mama šiandien
iš Dzūkijos skambino, džiaugėsi, kad pas juos pasnigo. Gražu. Kažin ką
mūsiškiai žvėrys jai pasakytų. Turbūt ant ragų į pietus sniegą nuneštų, kad tik
čia jiems maisto jis neuždengtų. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Neperskaičiau
knygos, kuriai seniai kaupiuos. Vilniaus bibliotekoje pamiršau susirasti.
Kaimiškose nėra ko ir bandyt. Už 30 km nuo vienkiemio esančion neprisiruošiu
užsirašyt. Nervina smalsios provincijos įstaigų darbuotojos. O aplinkiniuose
knygynuose... karaliauja reitingų TOPai – trileriai, meilės romanai. Daugiausia
– pratybų sąsiuviniai ir vadovėliai. Vis dažniau skaitau kompiuterio ekrane.
Malonumas gerokai sumažėja. Patogumas irgi. Akys pavargsta. Turiu dar krūvą
neskaitytų knygų anglų kalba, rusiškai visas jau prarijau. Bet šiandien norisi
tik lietuviškai. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Prisivalgiau.
Skaniai ir sočiai. Dar išsimiegojau. Saldžiai, nors ir trumpai. Kūnas atsigavo.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Pasivaikščiojau.
Pustant ir sningant. Mintis prašviesino. Šunį pralinksmino.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Užsinorėjau
parašyti laišką draugui. Bet neparašiau. Ir ką gi rašyti – vienkiemio (ne)ramybę
<span style="mso-spacerun: yes;"> </span>ar audras galvoje. O gal tai, kad
pasiilgau. Tada pažadėt, kad kai grįšiu Vilniun susitiksim. Nors žinau, kad vėl
nespėsiu ir graušiuosi. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Perskaičiau
kultūrinę spaudą internete. Ten, nes popierinio varianto mažiausiai 50 km
spindulio rasti nebeįmanoma. Pagerėjo. Seniai buvau beprisiruošus. Toks geras
jausmas – nepatiko, nesiskaito – spustelėjai kitą straipsnį ir skaitai. Yra iš
ko rinktis, pakaupiau.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Vakar
nusipirkau specialaus popieriaus, cigaretėms skirto. Ir aparatą kimšimui. Ir
tabako. Mėgaujuosi procesu. Ieškau pirkti veislinio tabako sėklų. Aptiktos
internetinės parduotuvės laiškų ir siuntinių į Lietuvą nepakuoja. Vat ir
globalizacija. Svarstau ar lenkiškos parduotuvės personalui galima rašyt laišką
anglų kalba, prašyti – gal gi išsiųstų voką su sėklom. Būtų keista jei
nesuprastų. Bet gal... žmogus moka 6 kalbas, tik ne anglų. Visko būna, net ir tokių
retų egzempliorių, kurie nepasiduoda masinei globalizacijai – nekalba, nerašo
ir neskaito angliškai.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Supaišeliojau
Kalėdų proga dovanų gautą piešimo sąsiuvinį. Nieko nepanaudosiu nei dėžių
viršeliams, nei dar kam. Bet už tai malonumas koks... ir tiek visko vidiniuose
savo užkaboriuose atradau. Ir ryškių pabaisų ir blankių geriečių. Prisiminiau,
kad mokykliniais metais labai mėgau piešti anglimi. Kai gali ir pirštai
patrinti, efektą išgauti. Piešiniu fiksuodavau pačiu pigiausiu plaukų laku.
Mano ševeliūra tokios chemijos debesis gal pora kart gyvenime yra ištvėrus. Kai
leidausi šukuojama kirpėjos. Artimiausiuose miestuose specializuotų parduotuvių
nėra, raštinėse prekėse nebus... anglies piešimui nusipirkt nepavyks. O gaila.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Prisiminiau,
kad vėl pamiršau atsivežti dailės reprodukcijų albumą. Būtent tą, kurį labai
norisi šiandien pavartyti. Ir dar haiku rinktinę pamiršau. Irgi norisi. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Sugalvojau,
jei jau tiesą sakyt – subrandinau, dėžutės apipavidalinimą. Ji gal mėnesį mano
darbo kambaryje tupi. Toks pusgaminis – jau dėžė, bet dar ne dėžutė. Be
viršelio ir be motyvo. O vis galvoju, kad va – galėčiau dėžes kurdama duonai
užsidirbt tai nuo ryto iki vakaro, nuo vakaro iki ryto, tik jas ir meistraučiau.
Kartoną pjaustyčiau, audinius šilko popieriumi dubliuočiau, klijais išteptus glostyčiau...
Ir rikiuotųsi dėžutės visokių kalibrų. Su kojomis ir uodegomis. Kiškio ausimis,
gudriomis akutėmis. Ryškių, akis rėžiančių spalvų ir tokios, kaip iš nebylių ir
nespalvotų filmų. Sustingę, pasiruošę bėgti. Siuvinėtos ir apipaišytos, audinių
natūralumu besididžiuojančios. Dar dėklai popieriams, piešiniams ir... dėžės
cigarams. Nežinau kodėl jiems, bet būtent cigarams. O šiandien niekaip. Jokių dėžių.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Vakar
pamiršau nusipirkt mėgstamiausios arbatos. Tokios su pipirais. Aštrios. Senokai
baigėsi, o aš vis pamirštu... nors retai ir geriu. Bet būna išimčių. Šiandien. Daug
kavos, daug arbatos, daug tylos. Reikės prieš miegą paklausyt muzikos. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Dar
pagalvojau, kad ką tu ten bute pakontempliuosi – sekmadieniais už sienų kaukia
kaimynų žvygdomi vaikai, stumdomi baldai ir plaktukais kulami karbonadai. Bet
gi visą gyvenimą, tą iki vienkiemio, taip gyvenau. Ir eidavau ramybės į miestą
ieškoti. Į vieno parką, kito santaką, trečio senamiestį. O grįžus taip jaukiai
ir saugiai nuteikdavo kaimynystėje unitaze nuleidžiamo vandens garsai. Dėl to
ir pripratau dirbti naktimis. Dar prisiminiau šį rudenį Pernu. Kai bado jausmas
ir pilvo urzgimas nuginė į prie stoties esančią užkandinę. Išsirinkau patį,
patį, sočiausiai atrodantį sumuštinį. Ir neužsižiūrėjau, kad su kiaušiniu. O
pastarųjų valgyt negaliu. Bloga po to... Sužavėjusį <span style="mso-spacerun: yes;"> </span>Pernu palikau su vis labiau streikuojančiu
skandžiu. Pora dienų kančių dėl alkio apakintų akių nepastabumo. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Namuose
vis dar nėra katino. Ir meilumo priepuoliai Mokai. Šiandien pavargusi nuo
liuoksėjimo per pusnis ramiai parpia. Matosi, kad metai šuniškos energijos
resursus menkina. Dar eisim į sodą ar kiemą. Trypčiosiu su veltinio šlepetėmis
po pusnį ir skubinsiu šunę – greičiau, greičiau. Tarsi ji kalta, kad tingiu
batus apsiauti, striukę užsisagstyt. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Vėl
kaupiasi sąrašas ką reik surasti/nupirkti/padaryti sekančio apsilankymo mieste
metu. Neužsisega viršutinė džinsų saga. Reik naujų. Tingiu matuotis, nemėgstu
parduotuvių. Tai arba pilvą gerai įtraukiu arba su neužsegta saga vaikštau. Po
megztiniais ir paltu nesimato. Bet reikia, reik susikaupt ir nusipirkt. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Nesvarbu
kur esi, svarbu kas esi. Tą patį papasakot galima ir mieste gyvenant. Kaip tris
kart per dieną eini su šuniu pasivaikščiot. Per pūgą. O kieme ne stirnas, o
vaikus gali stebėt. Tiesa, jie triukšmauja kaip gervės. Bibliotekoje gali būt
sukauptos viso pasaulio knygos, bet didelė tikimybė, kad reikiamą kažkas bus
pasiskolinęs. O skaityklose sėdėti nemėgstu. Knygyne geidžiamos knygos kaina
gali versti rinktis tarp maisto ir skaitymo. Parduotuvė gali būt ir už 100
metrų, bet jei nėra noro į ją eiti... įsijungia režimas „kaip nors“. Kaip nors
be būtent tos arbatos, be duonos ar be grietinės. Ir gali kasdien praeiti pro
pastatą nepastebėdamas pasikeitimų fasade. O šimtas pirmąjį nustebti. O aš
papildysiu, kad kai išlaikai atstumą, greičiau atrandi pasikeitmus. Tada miesto
kaimynai pradeda senti, jų vaikai labai greitai augti, o šunys storėti. Bute
kaupiasi voratinkliai ir pelėsiai. Ir užtrunka pora dienų kol vėl prisijaukini
miestą. </span></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-27136022239583467492015-02-04T11:08:00.001+02:002015-02-04T11:08:26.131+02:00Briedė apeiginė
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
Pažvelgiau
tinklaraštin – gi vienos dėžės pastaruoju metu. Nieko negaliu padaryt… visi
apdovanoti, apdalint ir dėžės keliauja vis toliau. Nes negaliu sustoti su jom,
idėjos tik rikiuojasi, ramybės neduoda. Bandžiau taktiką – padarau darbus x ir
einu dėželiaut. Nei velnio nesigauna… traukia jos :D Bet aš čia vėl apie dėžes.
Dar vieną – dokumentų dėklą pristatau ir sekantį įrašą apie vienkiemio gyvenimą
ir nuotykius jame kursiu.</div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Tai gi vat – lietuvišku linu
aptrauktas dokumentų dėklas. Ir simbolinis viršelis. Jame – Šventosios senovės
gyvenvietėje rastos apieginės lazdos su briedės galva motyvas. Lazda tikrai ne
jauniklė – akmens amžiumi datuojama. </div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://3.bp.blogspot.com/-MJh9qnf2Y2c/VNHhd6dpWsI/AAAAAAAAAg8/AX5wXekSDqY/s1600/DSC09499.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://3.bp.blogspot.com/-MJh9qnf2Y2c/VNHhd6dpWsI/AAAAAAAAAg8/AX5wXekSDqY/s1600/DSC09499.JPG" height="320" width="290" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<br /></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-69669735395542933832015-02-02T10:08:00.004+02:002015-02-02T10:08:50.059+02:00Zuikiai<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">Kad
jau įkalė į galvas eilėraštukus, tai iš kart – zuikis turi būti ir puikis.
Šitie ne tokie. Jie visai ne puikiai. Tiesiog dėžutės zuikiai. Nors pastarųjų
vienkiemyje dabar nesimato. Maskuojasi ir medelių bei šakelių graužti ateina
naktimis. O aš jau laukiu gegužės, kai erdvę užpildo nuo meilės apspangę
zuikiai, zuikės ir visi jų giminiečiai. Nieko nebijo ir tampa drąsiausiais
miško žvėrimis. Pirmais metais net Moką buvo išgąsdinę. O kaip gi - sėdi zuikis
kiemo vidurį ir net nesiruošia niekur liuoksėt. Ką miesto šuniui galvot, a? O
kai ant dviejų letenų atsistoja tai ne toks ir mažas miško padaras.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Dar zuikiai su Šv.Velykom
asocijuojasi. Bet... retas kuris galvoja apie juos kaip apie vaisingumo
simbolius. Daugumai prekybcentrius užtvindę šokoladiniai zuikučiai prieš akis
iškyla. Na ir kur gi dar mieste tuos zuikius pamatysi – gatvėmis nevaikšto,
troleibusais važinėja, bet ne tokie... <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://3.bp.blogspot.com/-gIZomiZvzKg/VM8wJEBCfbI/AAAAAAAAAgc/mZ7chFX3XKY/s1600/DSC09492.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://3.bp.blogspot.com/-gIZomiZvzKg/VM8wJEBCfbI/AAAAAAAAAgc/mZ7chFX3XKY/s1600/DSC09492.JPG" height="235" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://1.bp.blogspot.com/-839hnBlEOZQ/VM8wPCA7XPI/AAAAAAAAAgk/bHlNYoJt-Ug/s1600/DSC09491.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://1.bp.blogspot.com/-839hnBlEOZQ/VM8wPCA7XPI/AAAAAAAAAgk/bHlNYoJt-Ug/s1600/DSC09491.JPG" height="236" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Zuikių
dėžė su skyreliais. Vienas, siauresnis, morkoms, kitas... ai, ką norės tą jie
ir kraus į dėžę, išradingi :D <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://2.bp.blogspot.com/-6Ov-uFx-bCM/VM8wb7cv4rI/AAAAAAAAAgs/PXOFyUbhCYY/s1600/DSC09494.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://2.bp.blogspot.com/-6Ov-uFx-bCM/VM8wb7cv4rI/AAAAAAAAAgs/PXOFyUbhCYY/s1600/DSC09494.JPG" height="320" width="235" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"><br /></span></div>
<br />
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;"> Dėžutės išmatavimai </span><span lang="EN-US" style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%; mso-ansi-language: EN-US;">23x18x9 </span><span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">cm. Linas, siuvinėta
rankomis.<o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: 64.8pt;">
<span style="font-family: "Times New Roman","serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 150%;">P.S.
Jei kartais kils klausimas kodėl staiga apsiniaukė tai čia aš kalta. Vadinasi susiruošiau
dėžutę fotografuot. Būtinai turi aptemti, kad audinių spalvos neatrodytų
natūraliai, milijonai šešėlių atsirastų ir foto kuo baisiau atrodytų. Ech...<o:p></o:p></span></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-87469103257544248012015-01-31T20:26:00.001+02:002015-01-31T20:26:29.011+02:00Žiemos voratinklis
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
Kai
dangus apsiniaukęs, oras net pilkas nuo darganos, o pavasario žaluma dar toli, <span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">krūmokšnių šakelės primena voratinklius.
Vienos su kitom susipynę, susiglaudę ilsisi ir laukia sprogimo. <span style="mso-spacerun: yes;"> </span></span></div>
<br /><br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/-aveUASBhwZ0/VM0eKmAnBpI/AAAAAAAAAgE/_e2VQpIjjrE/s1600/DSC09488.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://4.bp.blogspot.com/-aveUASBhwZ0/VM0eKmAnBpI/AAAAAAAAAgE/_e2VQpIjjrE/s1600/DSC09488.JPG" height="320" width="282" /></a></div>
<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/-88oFrC8-T0o/VM0eOwjU1kI/AAAAAAAAAgM/ajlfjPldGSA/s1600/DSC09485.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://4.bp.blogspot.com/-88oFrC8-T0o/VM0eOwjU1kI/AAAAAAAAAgM/ajlfjPldGSA/s1600/DSC09485.JPG" height="320" width="308" /></a></div>
<br />
<br />
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Linas, siuvinėta rankomis. 24x19x7 cm.</span></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-30698491054082116562015-01-31T12:12:00.000+02:002015-01-31T12:12:21.270+02:00Miškinuko
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
Vakar
Mokai buvo puikioji diena. Man prisireik<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">ė kankorėžių. Lapuočių miške sausio mėnesį :D Vaikščiojom abi, maklinėjom,
o kankorėžiai tik negausių eglių palubėse sukabinti. Niekaip nepasieksi, tik
galvą užvertęs spoksoti gali. Teko namo pėdinti tuščiomis kišenėmis. Bet
išeitis visada yra – pasiguodžiau R, suintrigavau ir... Moka turėjo smagumą –
dar vieną pasivaikščiojimą po mišką. O aš kankorėžių. Tik fotosesijai jau per
vėlu buvo. Tikėjausi saulėto ryto ir puikaus apšvietimo. Deja... Nuo stogų net
pasipliaupdamas bėga vandeniu pavirtęs sniegas, dangus užsiraukęs, bet niekas
negali sugadinti šeštadienio ryto. Ypač kai tave juokina savas šuo. Lendant iš
po stogelio prie durų kaptelėjo Mokai didelis, didelis lašas. Po to geras
penkias minutes įrodinėjau, kad čia ne lietus. Užsispyrė šunė, kad niekur ji iš
po stogo nelįs ir pasivaikščiot neis, nes gi lyyyyja :D</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Žalsvumai nuotraukose vargiai įžiūrimi,
bet... tra da dam pristatau miškinuko dėžutę. Befotografuojant taip mišku ji,
nuo kankorėžių, užkvipo, kad man pačiai net vaidentis miško gyventojai pradėjo
:D </span></div>
<br /><br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/-XEOL_D8Na6s/VMyp_c4OVVI/AAAAAAAAAfk/Nsyn6VXwFRo/s1600/DSC09475.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://4.bp.blogspot.com/-XEOL_D8Na6s/VMyp_c4OVVI/AAAAAAAAAfk/Nsyn6VXwFRo/s1600/DSC09475.JPG" height="276" width="320" /></a></div>
<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://2.bp.blogspot.com/-J-pND_AFJXA/VMyqFMvYFzI/AAAAAAAAAfs/sPFK23Oh_GM/s1600/DSC09476.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://2.bp.blogspot.com/-J-pND_AFJXA/VMyqFMvYFzI/AAAAAAAAAfs/sPFK23Oh_GM/s1600/DSC09476.JPG" height="317" width="320" /></a></div>
<br />
<br />
<br />
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">15x15x8 cm. Linas, siuvinėta rankomis.</span></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-79441559305420282462015-01-30T14:24:00.002+02:002015-01-30T14:24:43.634+02:00Žiedai
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"> Va koks gražumas namuose. Dovanų gavau prieš
savaitę tai visą laiką ir sukau aplink ratus – ar jau, ar jau, ar jau... o
dabar nuo šviesios palangės ant ne taip gerai apšviesto stalo persikraustė. Ir
jau net tik apžiūrinėju, bet ir nosį vis kaišioju – kvepia!</span></div>
<br /><br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://1.bp.blogspot.com/-ZxjEzs-ySwA/VMt35bKjhtI/AAAAAAAAAfU/yE4JVsrJQSU/s1600/DSC09473.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://1.bp.blogspot.com/-ZxjEzs-ySwA/VMt35bKjhtI/AAAAAAAAAfU/yE4JVsrJQSU/s1600/DSC09473.JPG" height="320" width="301" /></a></div>
<br />
<br />
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"> Net nežinojau, kad taip to žydėjimo pasiilgau :D</span></div>
Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-33422660515603139382015-01-28T21:36:00.003+02:002015-01-28T21:36:53.345+02:00Ne visaip taip, bet irgi neblogai
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Aš jau prieš savaitę (atrodo...) <span style="mso-spacerun: yes;"> </span>džiūgavau kai elektra dingo. Paskui įdėmiai
perskaitėm atsiųstas žinutes ir iš anksto planavau šiandien dieną. Elektros
nėra- darau itin smagius dalykus. Atsikeliu rytą – yra elektra. Sveika, gyva, lempelėmis
pliskina ir šaldikliu burzginasi. Tai kavą gerdama dar įdėmiai mintijau, kaip
čia taip... Atšaukt visus smagius dalykus? Bet, kad ir reikalingi – šiltnamį sniego
prikasti seniai ruošiausi. Vis tokios, vat tokios, legaliai nuo darbo namuose <span style="mso-spacerun: yes;"> </span>išvaduojančios, dienos laukiau. Ir ką, dabar
nekasti, nesilinksmint? Pasitariau su savimi, Moką pakalbinau ir <span style="mso-spacerun: yes;"> </span>vis gi pasidarbavau kastuvu. Dar buvo
suplanuotas šakų sudeginimas ir maisto ruošimas ant laužo. Bet pietums skirta
mėsa taip ir liko šaldiklyje, pamiršau ištraukt... </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Po
lauko darbų grįžtu – na gi nieko tai elektrai nenutiko. Kad ją kur... O aš,
maloniai pajudėjusi, taip tikėjausi atsisėsti prieš lango, knygą atsiversti ir
nesijaudinti, visai nesijaudinti, kad nieko neveikiu. T.y. nedirbu...
Rezultatas aiškus – dauguma darbų nakčiai liko :D Taip neplanuotai. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>O
aš galiu pateikti vienos dienos, kai užpakalis nuo kompiuterio ir dėžučių
ilsėjosi, apžvalgą:</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Šiltnamin
be Mokos kojos kelt nesinorėjo. Mulčo sluoksnyje gyvenvietė susikūrusi.
Urveliai, urveliukai ir dar mažyčiai urvelyčiai. Moka iš laimės nuo vieno prie
kito šokinėjo ir nusprendė, kad per daug jų čia, nebeįdomu kai tiek. Po sniegu
peliukams šilčiau bus :D</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Kam
reikia išsikapsto ir apsnigtus obuolius.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Urvai
ir urveliai bei jų gyventojai sode bei darže prisitaikę visoms gamtoms
išdaigoms.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Sniegas
labai geras daiktas, ramybės į dūšią atneša. Nes aš jau po Naujųjų, kuomet
atlydys daržuose siautėjo, bandžiau naują daržą susikast. Nekantrumas buvo
užvaldęs. Dabar balta aplink – nieko aš kasti nenoriu, žiema mėgaujuosi.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Kadangi ilsėjosi ne tik sėdimoji, bet ir
smegeninė, kuriai lyg ir baigėsi krizė pavadinimu „o jojoj, gi nieko
nenuveikiau, o metų tai jau tiek“, <span style="mso-spacerun: yes;"> </span>susidėliota apžvalga tokia:</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Mokytis. Vėl. Tyrinėju Coursera siūlomus
kursus ir ruošiuosi. Beje, pernai mokiausi veterinarijos, tai praktiškai labai
pravertė įgytos žinios. Gal teisingiau supratimas. Prieš tai net keletą kursų
Auksarankių akademijoje išklausiau/atlikau/išbandžiau. Mmm... na dar vieni mokslai
universitete irgi neblogai būtų, bet kol kas renkuosi tai kas nekainuoja ir
įveikiama nuotoliniu būdu.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Kodėl aš taip ir nepradedu verslo? Tokio
amatiniško, kuriam vystyti vienkiemis pati tinkamiausia vietą. Ir tas retorinis
Kodėėėėl? tai tik sau skirtas. Nes niekas kitas ir neatsakys. Neaišku kodėl
bijau. Nors lyg ir nedaug ką prarast yra. Bet... gal neapsimokės, nepavyks. Oi,
nekenčiu bailių ir abejotojų, bet save kažkaip reikia mylėt :D Ar ne?</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Dar vakar iškėliau klausimą – malonumą knistis
bibliotekose bei knygynuose, pasinerti į stirtas knygų ir nenorėti jų užversti
fetišizmas ar ne? Buvo balsuojančių, kad taip...</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Vis bandau kokią naują liaudies dainą
išmokti. Sako, kad visos jos apie alų, vyną ar šiaip karo. Peržiūrėjau savo
repertuarą – tikrai pastaruoju metu tik tokias ir išmokau. Sumintijau, kad tada
jau reik kokią raudą susirast. Bet tada sako, ne... atseit man prie veido
raudos netinka. Vadinasi gyvenu tikrai gerai :D O kai prisimenu Dzūkijoje
girdėtas raudas tai... sunkiausias dalykas buvo šermenyse nesusijuokti. Ką
galvoji tą ir giedi arba kai po pusvalandžio saldumų pritrūksta karti tiesa
išlenda: „Na ir durnas buvai kai degtinę gėrei“, „Pragėrei mano žiedą, nevidone“
ir t.t. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Visi didieji pokyčiai prasideda „Rytoj“.
Geriausiai „Rytoj ryte“, bet aš tai gi žinau, kad rytais niekas neprasideda.
Per anksti pradžioms, jos irgi turi pabusti, išsirąžyti, gal dar ir prasimankštinti
(kodėl gi ne... bet sportas tai lyg ir nuo pirmadienių prasideda?), kavos pora
puodų susiversti, internetan užsukti. „Rytoj“ visada realiau negu „ryte“.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Ir, dėėėėmeeesio, mano metų atradimas. Na,
metai tai tik prasidėjo, tai gal bus ir geresnių, didesnių. Bet džiaugiuosi.
Nereikia išsiritus iš lovos galvoti „vaaaje, ojojojoj jau 10 ar 11 valandų, o
aš nieko dar nepadariau“. Jokios panikos, savigraužos ir saviplakos.
Prasikrapštot akis ir išdidžiai klausiat aplink tupinėjančių vyturių „nuo kelių
dirbi?“ „kiek valandų jau dirbi?“. Tikėtinas atsakymas – viena ar dvi
valandėlės. Tai gi aš, jei skaičiuoti nuo vidurnakčio, tą parą jau daugiau prie
darbų praleidusi būnu. Galiu didžiuotis ir džiaugtis, dar iš lovos neišsiritus
jau dalį darbų įveikus :D Gudriai aš čia susidėliojau?</span></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-3153133743991248122015-01-25T19:14:00.002+02:002015-01-25T19:14:59.914+02:00Pusiaužiemis<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/-QuV81WMt9Yg/VMUkaNCLb7I/AAAAAAAAAfE/80ftwXAeV-c/s1600/DSC09460.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://4.bp.blogspot.com/-QuV81WMt9Yg/VMUkaNCLb7I/AAAAAAAAAfE/80ftwXAeV-c/s1600/DSC09460.JPG" height="237" width="320" /></a></div>
<br />
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Kalendoriuje rašoma, kad šiandien
pusiaužiemis. Tai gi sveiki sulaukę. Pusdienį net ir saulutė šypsojosi, o
vėliau rūkais mus apgobė. Tokiais, kai nieko tolumoje nesimato ir rodos sniego
baltuma pakilusi ir sieną sudariusi, prieš akis stovi. O aš ryte pamintijau,
kad prasidėję metai itin daug svečių dovanojo, nors net ir pirmasis mėnuo
nepraėjo. Net nežinau kaip čia taip gavosi, ar mintys transformavosi, kad
maisto šiandien priviriau... tarsi dar pulko lauktumėm :D Tris dienas tą pačią
sriubą srėbsim ir cepelinus su varške dorosim arba pusiaužiemo meškomis virsim.
Reik galvot prieš puodan produktus kraunant :D</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Sugadinom
Mokai puikiuosius atsiminimus. Prieš ketvertą metų, kai abi buvom jaunesnės ir
vikresnės, dėdavau šuniui petnešas ir pasileisdavom. Ar pabėgiot, ar prie
dviračio šuns pavadį rišdavau. Neseniai ištraukiau ir tiek džiaugsmo Mokai
buvo... O petnešos tai automobilinės, segimui prie diržų pritaikytos. Tai ir
nusprendėm, kad pagaliau šuo turi saugiai bei gražiai mašinoje keliauti.
Įsižeidusi šunė, akis vartė, nuskriaustą vaizdavo, bet rodos jau suprato, kad
judėti po saloną net ir su petnešomis gali. Svarbu staigių judesnių nedaryti.
Bet kol kas... neatrodo toks smagus dalykas. Nieko, kai susies su kelionėmis
vėl pavirs pačiu, pačiu geriausiu daiktu :D</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>O
aš jau maišelius nuo indelių su žemėn sukištomis sėklomis kiloju, vėdinu ir
murmu, kad nedygsta. Nors ir žinau, kad dar ne laikas. Sudarinėja sąrašus
sėklų, kurių trūksta ir mąstau ką naujo, nebandyto šiais metais verta sodinti.
Ir ko jokiu būdu žemėn nekišti. Pav. nesvietiškai karčių antilinių melionių.
Nors vaizdas tai gražus, bet ragauti niekam nesiūlau. Ar čia tik pas mus tokia nevalgoma
bjaurybė užaugo?</span></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-45657268475973477172015-01-21T20:32:00.003+02:002015-01-21T20:32:27.914+02:00Civilizacijos netekimo laimė
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Šiandien linijas tvarkantys elektrikai
turėjo žagsėti, raudonuoti, čiupinėtis užkaitusias ausis ir visaip kitaip
jausti, kad džiūgauju. Visą dieną niekaip negalėjau atsitokėti iš laimės –
nebuvo elektros! Ir ko čia taip krykštauti? O gi pateisinama proga nedirbti
prie kompiuterio. Mat pastaruoju metu visiškai išnyko riba tarp laisvadienių ir
darbadienių. Viskas susiliejo į vieną ir čia te tau. Toks džiaugsmas – galėjau,
sąžinei nekamuojant, sėdėti prie lango ir skaityti knygas. Nes kitiems darbams
arba šviesos per maža arba kompiuteris reikalingas. Žiūrėti į kąsniais
krentantį sniegą ir svarstyti ar neužpustys kelio. Gaminti maistą ir gerti
kavą. Spoksoti į sode besibūriuojančius paukščius. Pavaikščioti po apsnigtą
kiemą. Ir niekur neskubėti. Ir kuo gi ne laimė tokia rami ir lėta diena.
Išskirtinio poilsio pliūpsnis. Jaučiu, kad energijos kalnus prikaupiau. Ir
labai nusiminiau, jog elektros tiekimas atnaujintas anksčiau nei planuota :D </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>O,
kad jau apie elektrą tai dar vienas blogis į gerą išvirtęs. Ilgai pūškavęs,
keistus garsus leidęs į neveikiančios buitinės technikos dausas iškeliavo
elektrinis arbatinukas. Pagailėjau ir pagaliau... geriu specialiame kavinuke
virtą kavą ir galvoju kiek gi laiko neprisiruošdavau tokiems dalykams. Įkvėpimo
pagauta net ir arbatžoles ne puodelyje plikinu, bet mažame arbatinuke. Jei ne
gedimas niekada nebūčiau susiruošusi. Dabar svarstau ar tikrai man reikia naujo
elektrinio arbatinuko... hm...</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;"><span style="mso-tab-count: 1;"> </span>Ir
taip smagiai, smagiai vakare, kai jau turime elektrą ir šviesą dėliojasi
rytojaus darbai ir norai. Pradėtas dėžes norisi kuo greičiau baigti. Ir dar
knygą perskaityti. Ir dar... oi visko aš noriu :D</span></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com9tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-5631245837489678162015-01-17T16:22:00.001+02:002015-01-17T16:22:46.094+02:00Pavasarinė viduržiemo meška
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Pavasarinis oras rauna <span style="mso-spacerun: yes;"> </span>stogą. Norisi po laukus ir miškus bastytis.
Taip su Moka ir padarėm. Po purvynus ir apšąlusius keliukus paklampojom. Žebenkštį
susitikom ir pagailėjau jos, kad gi kailiukas tai žieminis ir tokį sausį
nebeužsimaskuosi baltai pasipuošus. Dviratį išsitraukiau ir rimtą, tvirtą zuikį
pagavau. Jau apžiūrėjau kokias žoles vakare į maistą krausiu. O kad daržuose
nieko sėt dar negalima vienkiemyje likusius kambarinių gėlių vazonus pakilojau,
pasukiojau ir vietom sukeičiau. Šeštadienio proga meiliai nužvelgiau iš
bibliotekos parsigabentų knygų krūvelę. O namuose kvepia alumi – didžiulis puodas
ant krosnies kunkuliuoja. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Moka net po pasivaikščiojimų namo eiti
nenorėjo ir viena pasilikusi gan ilgai į mišką spoksojo, varnas vaikė ir nosį
žemėn įrėmus visokiausiais kvapais mėgavosi. Sakau, gi, tikra pavasarinė
nuotaika. Aš kompiuterį, su visais darbai, kuo toliau nukišus dėžių brėžinius,
piešinių eskizus užguliau ir jaučiu, kad gi viskas gerai ir puiku. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">O čia mažo, mažutėlio berniuko dėžutė.
Pagal susitarimą užrašus uždengiau. Linas, siuvinėta. Ir dydžio rimto 25x25x15
cm. Rekordininkė beveik. Jei dokumentų dėklų neskaičiuosim.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<br /></div>
<br /><br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://1.bp.blogspot.com/-I01tzuGMbeg/VLpuVszab7I/AAAAAAAAAeY/E2thJgK6kho/s1600/blogui.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://1.bp.blogspot.com/-I01tzuGMbeg/VLpuVszab7I/AAAAAAAAAeY/E2thJgK6kho/s1600/blogui.JPG" height="320" width="296" /></a></div>
<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/-kqUhHNQx0Mg/VLpulCIB4zI/AAAAAAAAAeg/dnDRuhUv59I/s1600/blogui2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://4.bp.blogspot.com/-kqUhHNQx0Mg/VLpulCIB4zI/AAAAAAAAAeg/dnDRuhUv59I/s1600/blogui2.jpg" height="237" width="320" /></a></div>
<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://3.bp.blogspot.com/-9AAnNmDpWgk/VLpwHMnFo8I/AAAAAAAAAe0/7TrOK7Qz2lo/s1600/DSC09454.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://3.bp.blogspot.com/-9AAnNmDpWgk/VLpwHMnFo8I/AAAAAAAAAe0/7TrOK7Qz2lo/s1600/DSC09454.JPG" height="267" width="320" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://2.bp.blogspot.com/-arwNSiuYvT8/VLpwA63QG7I/AAAAAAAAAes/QUkbLEYQMQA/s1600/DSC09453.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="http://2.bp.blogspot.com/-arwNSiuYvT8/VLpwA63QG7I/AAAAAAAAAes/QUkbLEYQMQA/s1600/DSC09453.JPG" height="320" width="215" /></a></div>
<br /><br /><br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5072422858528332202.post-44074327904243090132015-01-14T15:21:00.000+02:002015-01-14T15:21:01.474+02:00Įsisukau
<br />
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
Vienkiemyje
pavasaris. Ne kitaip – balos,<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">
balutės, sniego ir ledo likučiai. Darže žalios petražolės ir raudonėliai. O man
norisi krapų dairytis :D</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Ir pagaliau, grįžau į normalų būvį. Kai
tik dirbi ir skaitai. Dar retkarčiais iki virtuvės nusigauni, nes valgyti tai
reikia. Ir padaryti ir su ryti. Bedirbant dar daugiau idėjų bei minčių kyla, o
jau ratas kai įsisuka sunku sustoti. </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">Ir taip čia smagiai su visom skryniom,
kuparais, knygomis apie senuosius baldus ir dar nuotraukomis užsikroviau, kad
nesinori ne tik stabdyti, bet reikia garsiau apie tai rėkti. Ko čia šūkauti?
Nes buvau išvadinta giminių taikytoja. Iš netikėtumo net išsižiojau, nes tikrai
esu pats netinkamiausias žmogus tokiems įvardinimams. O gi viskas paprasčiau.
Kaip padalinti vieną močiutės skrynią penkiems vaikams ir pulkui anūkų? Kai ta
skrynia ne tik, kad viena, bet gi dar ir didelė, ne pas kiekvieną namuose
telpa. Galima ją pagal grafiką po visų namus vežioti ir galima... mažą kopiją
namuose pasitupdyti. Visi laimingi, po dalelę skrynios turi. Ir aš laiminga jas
darydama :D Dabar visokius vyrių ir apkaustų variantus bandau :D</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 150%; text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT" style="mso-ansi-language: LT;">P.S. ar žinot, kad prie skrynių neretai ir
prieskryniai būdavo – tokios mažos dėžutės smulkiems ir labai reikalingiems
dalykams susidėti :D</span></div>
<br />Nhttp://www.blogger.com/profile/12984481464021030982noreply@blogger.com0