2014 m. rugsėjo 30 d., antradienis

Fėjos


                              Vieną iš priešpiečių (tą metą kai jau nebe rytas, bet iki pietų dar toloka) žingsniuoju Vilniuje Savanorių prospektu ir vualia – akių negaliu atitraukti. Moteriškaitė tiulio nėriniuosna įsivyniojus, matosi besijaučianti puikiai, išdidžia eisena plaukia. Pradžioj prisiminiau „šviežią“, melsvą vištą, kokios puikuodavosi parduotuvių virtinose prieš daugiau nei dvidešimt metų. Ir dar į tinklinę terbelę įdėtą. Nes ir oras rudeniškas, ir praeivė akivaizdžiai iš vakarykščio baliaus grįžinėjo. Bet paskui Vokiečių gatvėje esančios parduotuvės pavadinimas prieš akis išliko – „Tiulio fėjos“ (o gal vienaskaita – fėja...). Aš jį pamačius visada žvengiu :D Nieko negaliu padaryt – juokinga ir viskas. Tai ir nusprendžiau, kad diena bus puiki ir būtina ją paskirti fėjų paieškai. Kaip tik kelionės maršrutas dėkingas pasitaikė – iš Savanorių prospekto (Krasnuchos jei konkrečiau :D ) į stotį. Oi, kiek aš visokiausių fėjų užmačiau :D Jei ne krikštamočių, tai bent jau gelbėtojų tai tikrai. Troleibuse teta išdidžiai traukė iš krepšių rūkytas žuvis ir draugei rodė kokį gėrį pigiai nusipirko, kvapais pradžiugindama visus keleivius. Mergaitė su bendraklasiu derėjosi ką gaus mainais į galimybę nusirašyti namų darbus. O nugalėtoja tapo nenusakomo amžiaus moteris, kuri stotyje savo palydovui atidavė paskutinį gurkšnį alaus. Nors tikrai matėsi, jog jiems abiems negera ir tas alus tiesiog dievų gėrimas jų smegeninėms. O aš tuo metu vykdžiau akciją – stotyje nerūkyti, nieko nepirkti, negerti, nevalgyti ir kuo mažiau kvėpuoti :D Nes ten tiek kaulintojų, kuriems visko reikia, kad kartais baisu, jog ir oro paprašys. Visai nefėjiška buvau :D
            Bet ne visi tiki fėjomis, tikrai ne visi. Net ir tomis tiulio. Tai nematė, tai nežino ar šiaip jų egzistavimo fakto nepripažįsta. Bet, bet, bet... meškomis visi tiki. Yra jos ir viskas. Čia kaip velnias giesmėje. Net jei po lova negyvena, pasaulyje egzistuoja :D





     Galva ir letenos sukiojasi, pats stovi. Ir dar cirkui tinka – ant obuolių, kaip kamuolių, balansuoja. 





4 komentarai:

  1. Nuostabus Rudnosiukas :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. P.S. Į fėjų temą - mano kalytės vardas Fėja :)))) Šiaip jau pilnas dokumentinis Alafėja, bet šaukiam tiesiog Fėja :)))) taigi Rokiškio raj., jei kur nugirsi visa gerkle rėkiant "Fėja Fėja", tai galiu būt ir aš, savo šunį bekviečianti :)))))
      Šilto spalvingo rudenėlio!!!

      Panaikinti
  2. Dėkui už pagyrimus. Su fėja miškuose prajuokinot - išgirdus nepulsiu norų galvot, o šunės dairysiuos :D

    AtsakytiPanaikinti