2015 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Lietaus burtai ir paukštiški detektyvai


          Sausa pas mus be galo ir be krašto. Arba tas galas ir kraštas giliai, giliai, kastuvu nepasiekiamas. Tikiuosi bent gruntinių vandenų kažkur esama, nes šulinyje visiškos sausros grėsmė ausis jau kiša. O aš šiandien taip... mergaitiškai ir moteriškai pagalvojau, kad gal reikėtų iš džinsų išlįsti. Pastarosiomis dienomis, itin daug važinėjant, įlipus į automobilį jie prie minkštos vietos prikepdavo ir versdavo jaustis ne tik tarsi orkaitėje sėdėčiau , bet dar ir lyg į kepimo rankovę įsivyniojus būčiau. Šiandien išsitraukiau savo mylimiausią, nuo praėjusios vasaros spintoje nuobodžiavusį sijoną, batelius, marškinukus vasarinius... O tai kur aš anksčiau buvau, a??? Tai gi tokios aprangos proga ir lietaus gavau, ir atvėso, ir vėjas dar gerai pakedeno. Namo parsiradus kelnės, megztinis ir net veltinio šlepetės – pats geriausias apdaras pasirodė. Lietaus burtai, ne kitaip :D
            Gali žmogus ne tik lietaus apeigomis, bet ir gerų minčių užtaisais tikėt. Tikrai, tikrai. Jau pasiguodžiau, kad pavasaris – tarsi ištisinis čiuožimas pakalnėn. Bet ėmiau ir... skamba taip paprastai, bet... kažkaip susiėmiau ir pradėjo mąstyt tik pozityviai. Ir tarsi lūžis. Visur ir visaip. Net naujakurių turim. Bičių spiečius avily įsikūrė. Kadangi mūsų bitutės, iš rudens širšių nuvargintos bei susilpnintos, neperžiemojo, tai naujakuriais labai džiaugiuosi. Ir šiek tiek jaudinuosi kaip seksis su jomis susigyventi. Tokios... savarankiškos naujakurės. Iš trijų avilių išsirinko būtent tą vienintelį kuris nesukomplektuotas naujai šeimai. Teko nusileist – jei jau pasirinko būtent šitą, tebūnie.
            O kiemą judesiu užpildo... strazdas. Visur esantis, viską žinantis ir viską patikrinantis. Jau trečią rytą iš eilės, geriant kavą lauke ir rašantis dienos darbus dingsta... spalvoti tušinukai. Nutapenu vidun trumpam (oi... nežinau kaip ką tik atsikėlus nieko nepamiršt...) ir grįžus niekaip nerandu savo rašymo priemonės. Versijos nuriedėjo, iškrito ar nukrito patikrintos labai kruopščiai. Liko keletas įtariamųjų: kažkur vis prašampantis kėkštas, kuriam vasarą pas mus ne taip įdomu kaip žiemomis, ir strazdas. Hm... kažkas tikrai vagia spalvotus daiktus. Naujų spalvotų skalbinių segtukų gretos taip pat praretėję...
            Dar vienas gyventojas nurijo visas šparagines pupeles, o aš net nežinau ar bandyt dar kartą jas sėti. Bet niekas nevalgo špinatų... :D Na ir kodėl mano ir laukinių vienkiemio gyventojų skoniai sutampa...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą