2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis

Gabalėlis kasdienybės

Kai lyja ir nesirašo tekstai, kurie privalo rašytis. Kai šalta ir urzgia pilvas, o dėžutė su pietumis lieka namuose. Kai... važiuodamas dainuoji taip, jog pamiršti, kur važiavai. Kai... metas pagaliau surašyti. Apie pažinimo kelius bei klystkelius. Apie dainas, kurios padeda pažinti kraštą.
Taip – folkloras vienas iš pažinimo elementų. Jame susijungia tradiciniai drabužiai ir dainos. Dar tai pasakojimai apie žemdirbystę, buitį, darbus ir papročius. Viskas apdainuota – nuo linų iki girtuokliaujančio vyro. Nesijuokite, esama ir tokių dainų. Ir apie girtuokles moteris dainuota. Ir apie mergeles, bernelius, rūtų darželius. Arba darbus, kurių niekas jau nebedirba. Toks tas mano pažinimo etapas dabar – klausau. Tik neužsimerkiu, mat laiko tam dažniausiai turiu tik automobilyje.
O vienkiemyje ruduo karaliauja. Toks, kad neretai išvažiuoju tamsoje ir grįžtu kai jau nieko nebesimato. Ir dūsauju – praėjusią žiemą sėjau, vasarą laisčiau ir džiaugiausi, o dabar nebežinau ką ir bedaryti. Visos palergonijos tikrai, tikrai niekur namuose netilps. O kur dar kiti vazoniniai augalai... Bet vis tiek nuoširdžiai prisipažįstu – labai laukiu daigų meto. Nes man tai įdomiausia auginimo dalis – iš mažos sėklytės išlenda daigelis, aplink kurį sukinėjuosi, kalbinu ir laistau. Štai dėl to pavasario pabaigoje nebežinau kur kišti šimtą pomidorų, kurių nemėgstu, daigų. Kur dėti begales vienmečių gėlių ir t.t. :D Liga, ne kitaip.
Dabar apie tą, kas nebuvo planuota ir apgalvota iš anksto – nebeturime vandens. Tiesa, šiek tiek siurbliuku dar pasiekiame, tačiau vandenį tenka kibirais tempti ir dar labai taupyti. Kai priprasti prie karšto dušo rytais, kai nuolat skubi ir leki, toks variantas nėra labai smagus ir šaunus. O orams atšalus dar ir veltinių norisi, sriubų ir troškinių... šilumos namuose reikia. Bet... kai nesi namuose niekas ir krosnies neužkuria, namų nesušildo, vandens neprineša, maisto nepagamina. Reikia aitvaro. Daug neprašysiu – grūdus lai kaimynui neša, o vienkiemyje užteks ir ūkio darbų. Nors gal tokiems atvejams labiau bildukai tinka? Žinau, kad aitvarai dažnai atrodo kaip juodas gaidys. Reikia ieškoti tokio – gal padės :D Jei ne tai lapės tikrai padėkos. Jos mėgsta pavalgyti, o labiausia vilioja tai, ką galima vogti. Manau žvėriukai kartais linksminasi ir susėdę miške nuotykius planuoja – iš kurio kiemą ką nugvelbs. Nejuokauju, tikrai vieną ankstyvą rytą, važiuodama pro kaimelį, mačiau kaip lapė per kelią vištą tempė :D

Dar rengiuosi žygiui – obuolių rinkimui su žibintuvėliu. Nes noriu sulčių, labai daug sulčių, dar naminio obuolių sidro, kuris praėjusiais metais gavosi itin skanus. Surinkti obuolius laiko nėra. Vadinasi teks priimti vienkiemišką sprendimą – pasidaryti atrakciją – neeilinį renginį „Naktinis obuoliavimas“. Naktį pusę keturių... :D Kviečiami prisijungti visi norintys :D

3 komentarai:

  1. Ar vienkiemyje jau karaliauja ziema? Kaip atsventet sventes? Kokiais rankdarbiais pradziuginot artimuosius? Taip dinges vanduo suliny man per daug gerai zinomas dalykas. Bandem sulini pripilti bet nepadejo. Negilus buvo vandens mazai.Kai reciau naudoji tai susirenka. Taupyt reikejo. Kaimynas turejo 20 gesonu i zeme sukises tai pas ji niekad vanduo nedingdavo o musu vandens gysla kazkokia nevandeninga pasitaike. Silti linkejimai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai smagu ir malonu, kad teiraujatės, prisimenate. Vienkiemyje daug sniego, šalčio ir... jau teko sužinoti, kad vanduo kartais užšąla. Tiesa, pagyvenome tik dieną be jo, bet labai nepatiko. Tfu, tfu, tfu... kad daugiau taip nebūtų :D

      Panaikinti
  2. Tai smagu kad viskas gerai. Lauksiu nauju zinuciu jusu bloge.

    AtsakytiPanaikinti