Apsivertimai, atsivertimai ir kūlvirsčiai

Ir čia visai ne apie tai, kad „šiais laikais toks tempas, kad niekas neturi laiko“, „visi tik skuba ir nesustoja, niekada nesusimąsto“ ir bla, bla, bla. Tarsi visus su botagėliu kas fiziškai vaikytų ir mąstyt neleistų. Man kažkaip priešingai – jaučiu, kad mintis reik sparčiau varinėt, ir tuos savo protinius darbus greičiau dirbt. Nes ojoj kaip negerai, kai nieko nepadarai. Nors, šiaip esu nuoširdžiai įsitikinusi, kad kažkas tikrai, tikrai vagia tą mano laiką. Gal kokia lapė nusineša...

Tas miesto vaiko nusiboginimas į vienkiemį toks mažas pokytis atrodo palyginus su tuo, kad visai nesinori iš jo išlįsti. Ir pirmą kart gyvenime visai rimtus projektus, planus ir norus pradėjau ant lapelių rašinėti. Ne todėl, kad tai visuotinei madai – prieš Naujus būtinai visus ateinančių metų planus surikiuot, pasiduočiau. Tiesiog savo gebėjimus ir negebėjimus, norus ir svajones, būdus tai įgyvendinti struktūrizuoju ir į lenteles smegeninėje dėlioju. Kad kelionės į miestą būtų tik malonumui, reikalų tvarkymui, o visai su darbu nesusijusios. Mat tvirtai žinau - kad geriausią vietą darbui jau radau. Ir kūlvisčiais (perkeltine prasme – tiesiogine tai man neįveikiamas gimnastikos pratimas) pradedu vartaliotis, kad sąskaita pilnėtų be buvimo Vilniuje :D 

O dabar pasireklamuosiu ir pasidėliosiu tuos savo norus viešai. Tai gi galiu – rašyti tekstukus, transkribuoti įkalbėtą tekstą. Dar visus tuos archeologinius reikalus prie kompiuterio tvarkyt – radinius inventorint (gal kas norit per visą Lietuvą saviškius atgabent – greit ir kokybiškai bus sudoroti :D ). Siūti žaislus, skiautinius ir veltinius kočioti. Ir manau, jog visa tai vienkiemyje atliekama daug greičiau ir puikiau nei Vilniuj.

Už tai, kad salotomis, pupomis ir kitomis daržo-sodo gėrybėmis stirnas bei zuikius šeriu, kaimynas medžiotojas ačiū dar nesakė, tai šis punktas prie potencialaus pragyvenimo šaltinio nedera. Prie malonumų labiau gal. Šiaip čia tų malonumų nors traktoriaus priekaba vežk. Turbūt hedonistė esu, kad noriu tuo gyvenimu džiaugtis ir dirbti vienkiemyje :D

Tai jei kam keistų padarų trūksta, kojos šąla ar tekstai nesidėlioja – kreipkitės. Kas elektroniniu, kas paprastu paštu, autobusu ar sutapus grafikams ir mūsų mašiniuku, iš pasaulio pakraščio atkeliaus pas jus.