2013 m. balandžio 24 d., trečiadienis

Vilnonės bangos


       Šiandien po ilgesnės pertraukos vilnelę glosčiau, kočiojau ir visa kaip maigiau. Po pertraukos, nes vis laiko trūksta visiems norams bei sumanymams. Be to ir pavasaris pagaliau grįžo, tai atrodė ką jau čia su ta vilna – nebent kokius šalikėlius elegantiškus velt.  Bet pažadai yra pažadai – anksčiau ar vėliau juos reik tęsėti. Ir tooks malonumas apėmė veltiniaujant. Net neįsivaizdavau, kad taip pasiilgau šio proceso (nors ir prakaitas nuo nosies kartais varvėt ima, ir ilgiau pakočiojus rankas ar nugarą paskausta :D). Belieka konstatuot faktą – vilna ne tik nešiojasi, bet ir kočiojasi visais metų laikais. Ir jei nuoširdžiai, tai net neįsivaizduoju kaip taip ilgai be veltinio šlepečių gyvenau, nes jau ne vienerius metus su jomis nesiskiriu. Gi toks patogumas bei smagumas su jomis šlepsėt.
            Kol vieni šiandien dienos darbai džiūsta, kiti nebaigti arba laukia rimtos fotosesijos, manau galima ir dar nerodytų foto įkelt. Tik bėda su jomis – vaizdas ir kokybė jau nebetenkina, nes nuotraukos labai seniai darytos. Labai džiaugiuosi, kad buvo kas privertė rimčiau ir atidžiau į darbų fotografavimą pažvelgt. Tai dabar vis analizuoju, rikiuoju, ir fotosesijoms rimtai ruošiuos. Belieka įsitraukt į tai kaip į dar vieną kūrybinį procesą ir neišsisukinėt – jei turėčiau daugiau laiko, jei būtų apšvietimas geresnis, jei... Na, apšvietimas žiemą tikrai sunkumų sudaro, bet pavasariui įsibėgėjus, iki žiemos manau gerokai patobulėsiu ir tas tamsos metas problemų jau nebekels.
            Šį kartą keletas rankinių ir pirštinaičių. Kiek žinau visą žiemą buvo nešiojamos ir vertinamos.
            Vienos labai žavios merginos rankinukas.




Ir rankinė bei pirštinaitės mamai. Kam gi dar tokias dovanas teiksi. Mamas lepinti reikia kiek įmanoma daugiau, labiau ir t.t.






Manau nuo šių rankinių kočiojimo dar šiek tiek patobulėjau, viskas tik dar geryn veltinio strityje keliauja. Ir beskrebenat įrašą ryškiai raudono ridikulio užsimaniau :D Mat ir aulinukus raudonus, raudonus dovanų gavau. Elegantiškai stovi jie greta  nuolat nešiojamų ir amžinai purvinų mano kerzų ir laukia žengimo viešumon. Gandriškai po balas galėsiu maklinėt, raudona rankine švytuot ir elegantišką damą vaizduot :D :D



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą