Oi,
teisi ta liaudies išmintis, kuri byloja, kad pagyrūnams gerai nesibaigia.
Skaudžiai teisi. Savo kailiu išbandžiau. Dar prieš savaitę draugei intensyviai
gyriausi, kad jau pusantrų metų net stipresnės slogos neturėjau. Suprask, va ką
vienkiemis daro. Ir šiaip iki šiol sirgdavau tik tais gyvenimo etapais kai
darbas kabinetinis ištikdavo. O jau sodybai gyvenime atsiradus tai nei laiko
nei poreikio ligoms. Ir kuo čia tas mano didžiavimasis baigėsi? Lengva atspėt –
ketvirta diena su temperatūra lovoj voliojuos. Dar ir oras toks, kad tuoj
valties reiks – lyja be perstojo. Visi mano sodinimo ir sėjimo planai su
vandeniu nuplaukę. O darbų prisikaupę tikros marios, beveik daugiau nei vandens
aplinkui. Gi ir obelys pagaliau pražydo... galima būtų lėkt į daržus ir
gėlynus, iš šiltnamio daigus išbogint ir jau žydinčius pomidorus žemėn sukišt.
Planuok neplanavęs – peršalimas su oru susivienijo ir nieko neleidžia daryt.
Daugiau nesigirsiu kaip čia aš niekada nesergu ir laiko tam neturiu, nes gi
gyvenimas taip sparčiai laksto, kad gulinėt nėra kada :D Tikrai, daugiau
nesigirsiu :D
Bet pas mus pagaliau, o
pagaliau, gandras – viengungis grįžo. Gandralizdžio jam nereikia – sode, ant
ūkinių pastatų ar trobos stogo nusnaudžia. Toks savas, vis pakleketuoja. Į
kompaniją šiek tiek keistiems vienkiemio gyventojams :D Tie, kur poromis, ir
taip turi kur dėtis, o mes va išdidžiai – viengungį turim. Kai kažkas paklausė
apie pastoviuosius vienkiemio gyventojus, net pačiai juokas paėmė. Tai gi,
neskaičiuojant dažnų svečių iš miško, pas mus įsikūrę: ciucė, bitučių kol kas
dvi šeimos (labai tikiuosi plėstis), gandras-viengungis, kielės nieko
nebijančios ir beveik naminės, šikšnosparniai, žiemą žebenkštis gyveno, bet
dabar turbūt išsikraustė, nes tik ankstyvą pavasarį buvau susitikus. Dar
tikiuosi ir kregždės vėl grįš, mat labai pagarbiai elgiamės su šikšnosparnių
bei kregždžių pamėgtomis palėpėmis. T.y. ten netriukšmaujam ir iš vis nieko
nedarom. Dalis gyventojų dar nepasirodė ir nepranešė apie save. Su visa pagarba
žalčiams ir gluodenoms, prisipažįstu, kad mieliau aš jų nematyčiau. Nieko
negaliu padaryt – kai žingsniuodama plikom kojom pamatau šliaužiantį padarą
pirmiausiai krūpteliu. O paskui jau stebeilijuos kas ten – gyvatė ar žaltys.
Labai nemalonus jausmas gąsdintis kas kart. Bet... na gi šventas gyvūnas tas
žaltys, tai liežuvis neapsiverčia per daug burnot. Šiemet dar nesusitikau.
Ech, vis prisimenu kaip
smagu vaikystėje būdavo sirgt. Galima neiti į mokyklą ir ištisas dienas knygas
skaityt. Bet kažkas pasikeitė – kai dabar sergu nei skaityt gaunasi, nei dar ką
veikt. Matyt sirgimo kriterijai kiti :D Niekas šalia lovos nestovi ir
neaiškina, kad dar pagulėk, dar niekur neik, na dar dieną ar dvi lovos režimo
ištverk :D Kažkaip apaugi žmogus visokiais darbai ir žodžiai „reikia“ ir
nebelieka to malonumo sirgti :D
Tai prisikalbėta kaip reikiant. Čia pavasariniai virusai siaučia, atsargiai su jais. Tik pamato kokį daugiau išsiplikinusį pilietį ir griebia už pakarpos.
AtsakytiPanaikintiSirgt nesmagu, tas tiesa. Va prieš kelis metus panašiai rypavau, o kad kokią lengvą ligelę, tai pailsėčiau, knygas paskaityčiau. Ant tų žodžių kaip griebė neaiškios kilmės negalia (kaltė kaip visada suversta virusui)- 2 savaites iš lovos nepakilau, o pakilus- griūdavau. Nei knygos nerūpėjo nei niekas. Taip kad nei girtis nereikia, nei norėt lengvos ligos. Suveikia priešingai :)
Linkiu greitai išsikapstyt, nes kaip ne kaip žada lietaus kranus danguje užsukt :) ir bus galima žemę rausti.
Ale kaip čia tas gandrelis poros nebesurado? Nepalanki demografinė situacija ir jų bendruomenėj :) Gal gandrienę koks šiltų kraštų kavalierius paviliojo, nusprendė madam nebegrįžt į kaimą... Kokioj Maljorkoj dabartės plunksnas kedena :)
Ačiū už linkėjimus. Tikrai, kad prisikalbėjau tai prisikalbėjau :D Dar ir kelionės visokios darbinės laukia. Br.... Gal nereiks poros savaičių išsikapstyt :D Gandrų dalis kasmet poros neranda. Man tai visai smagu tokius nepritapėlius priglaust :D Šunė vienetinė beveisliukė, gandras-viengungis. Čia tie, kur savus gyvenimus gyvena nepaisydami standartų :D Hm... dar katinėlio trūksta :D
AtsakytiPanaikintiSveikatos ir ukvatos!
AtsakytiPanaikinti...žalčių tai biškį pavydžiu.. :)))))))
Ačiū. O žalčiais galim pasidalint :D tik pas mus dar ir nuodingų gyvačių esama. Tiesa, mačiau tik kartą, bet faktas neginčijamas. Miškuose, šalia, sako jų iš vis gausu. Tai jei tik žalčiai būtų labaiu džiaugčiausi :D
Panaikinti