Kuo
nuoširdžiausiai sakau – gerai, kad Pasaulio futbolo čempionatai kas ketverius
metus vyksta. Na dar Europos čempionatai. Gaunasi kas dvejus tos šventės. Metas
kai nieko nespėju ir miego trūksta dar labiau nei paprastai. Prie TV naktimis
prilimpu, o šiandien dieną vos nosies nesusitrenkiau į kompiuterio klaviatūrą
:D Darbingumas sumažėjęs, o dar tas lietus už lango. Saulė švietė tada, kai
mūsų vienkiemyje nebuvo. Darar pagaliau šilta ir net girdžiu kaip piktžolės
pasispygaudamos nosis į šviesą kiša. Nei laiko, nei noro jas iš ten krapštyti
:D
Po rimtų darbų (kažin
kodėl žaislai, dėžės ir skiautiniai visiems atrodo taip nerimta... ? Kruopštumo
bei darbo reikalauja tikrai daug...) toliau kabinuosi svajonės bei tikslo link.
Vienkiemio veiklą išvystyti, amatais užsiimti ir vargo nematyti. Jei konkrečiau
– naujiems skiautiniams ruošiuosi. Atraižas, kurios dar neišplautos, skalbiu
ir... po lietų lakstau – džiaunu :D Dar ir kikenu pati iš savęs – spalvotais medžiagos
gabalais lietui pliaupiant lauke mojuoju ir tikiuosi, kad greitai išdžius. Dar
jau praėjusias šį procesą, sausas, atraižas lyginu bei dėlioju. Kai kas jau ir
karpymo – pjaustymo etapą priėjo. Beveik kaip lino kelias tas skiautiniavimo
procesas – išplaut, išlygint, sukarpyt, susiūti, išlyginti, dar siūti bei
lyginti, lyginti, lyginti, ištempti, sudygsniuoti, apsiūti. Pagaliau
nufotografuoti ir naujus namus rasti.
Šį kart labai nekantrauju,
kada gi išdžius. Spalvoti sumanymai laukia ir net spirga. O gal avimis
mekena.... :D (beveik ir išsidaviau). Iš kart du – didelis rimtas bei mažas
smagus.
Beje, pastebėjot, kad yra
darbų, kuriuos darydamas nesijauti triūsiantis? Nuovargis, žinoma, ateina, bet
visiškai kitoks nei bandant įveikti kitus darbus. Lekiu medžiagų pjaustyt. Tų
išdžiūvusių. Ir namuose kabinti šlapiųjų, iš lauko atneštų :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą