Zuikiai

Kad jau įkalė į galvas eilėraštukus, tai iš kart – zuikis turi būti ir puikis. Šitie ne tokie. Jie visai ne puikiai. Tiesiog dėžutės zuikiai. Nors pastarųjų vienkiemyje dabar nesimato. Maskuojasi ir medelių bei šakelių graužti ateina naktimis. O aš jau laukiu gegužės, kai erdvę užpildo nuo meilės apspangę zuikiai, zuikės ir visi jų giminiečiai. Nieko nebijo ir tampa drąsiausiais miško žvėrimis. Pirmais metais net Moką buvo išgąsdinę. O kaip gi - sėdi zuikis kiemo vidurį ir net nesiruošia niekur liuoksėt. Ką miesto šuniui galvot, a? O kai ant dviejų letenų atsistoja tai ne toks ir mažas miško padaras.

                      Dar zuikiai su Šv.Velykom asocijuojasi. Bet... retas kuris galvoja apie juos kaip apie vaisingumo simbolius. Daugumai prekybcentrius užtvindę šokoladiniai zuikučiai prieš akis iškyla. Na ir kur gi dar mieste tuos zuikius pamatysi – gatvėmis nevaikšto, troleibusais važinėja, bet ne tokie...

                      

     Zuikių dėžė su skyreliais. Vienas, siauresnis, morkoms, kitas... ai, ką norės tą jie ir kraus į dėžę, išradingi :D 

 Dėžutės išmatavimai 23x18x9 cm. Linas, siuvinėta rankomis.

P.S. Jei kartais kils klausimas kodėl staiga apsiniaukė tai čia aš kalta. Vadinasi susiruošiau dėžutę fotografuot. Būtinai turi aptemti, kad audinių spalvos neatrodytų natūraliai, milijonai šešėlių atsirastų ir foto kuo baisiau atrodytų. Ech...