Gerokai daugiau nei savaitę, beveik dvi, jaučiausi
izoliuota, išalkusi informacijos ir t.t., nes... internetinis ryšys vienkiemyje
kvailiojo. Ir tai jau nebekelia tokios džiaugsmo kaip prieš metus – pailsėsiu nuo
visko, smegenis pravalysiu. Ne. Jauties žmogus kažkaip... be ryšio. Nei kokias
naujiens sužinosi, nei su kuo virtualiai papliurpsi, nei nesibaigiančias
sąskaitas apmokėsi.
Tai vat
pasiaiškinau, kodėl čia tų įrašų naujų nėr. O naujų darbų nuotraukų dar teks
palaukt. Darbas darbą, mintis mintį, idėja idėją veja. Ir toks jausmas, kad
para iš dešimties minučių susideda. Naujos
meškos pakeliui, skiautinis užklotas palaipsniui įgauna realaus daikto
kontūrus, ataskaitos.. hm... miegot neduoda :D Bet atgavus internetą norisi
susiurbti tiek informacijos, kad baisu daros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą