Blogam šokėjui kūno dalys trukdo, blogam fotografui...
šviesa, lietus, laiko stoka ir t.t. O dar vėlėjui, nuo miesto atpratusiam ir temperatūra
bute :D Rimtai. Kai namuose 12 laipsnių šilumos ir neturi nei „gyvatuko“, nei
įstiklinto balkono, kuriame saulutė plieskia... Džiūsta ir išdžiūti niekaip
negali veltinukai. Ir su fenu aplink šokinėjau, ir popierinių rankšluoščių
neįmanomą kiekį vidun grūdau. O rezultatas koks?
O gi
pabaiga džiovinimo paprasta – fotografavimas likus dešimčiais minučių iki
šlepečių iškeliavimo. Tiesa iš anksto planuotas ir surežisuotas. Tik lietaus
neturėjo būt. Ir apsiniaukusio bei tamsaus dangaus nesitikėta. Ir dar laiko
turėjo būti daugiau... Na, jau kartojuos – blogam fotografui... Tai šis kartas,
kai realybė, manau, geriau negu foto atrodo...
Svarsčiau,
dėt čia tas „bet kokias“ nuotraukas ar ne... Bet gi reik pasirodyt, kad
netinginiauju. Tiesa, dalies žaisliukų atvazdai į intenetą nepakliūna
konfidencialumo sumetimais. Ir tikrai gerbiu norą asmeninio svajonių žaislo
neafišuoti. Maža kas ką savo svajonėse įsivaizduoja – juk tai taip asmeniška. Tai
gal ne visai tinginiauju...
Tai šį
kartą dar... panuolaidžiausiu sau ir tokias nekokias nuotraukas įdėsiu, nes
pakeisti jau nieko negaliu. Tikrai, tikrai paskutinis kartas. Juk
jau atradau darbų fotografavimo džiaugsmą, kuomet su zuikiu puikiu ir po balas
dėl kadro geresnio pabraidyt tenka, ir į medį įsiropšt :D.
Veltinukai
didelei ir mažai mergaitėms. Drugeliai ir saulutės aplink plasnoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą