Savo pačiam žydėjime, taip sakant ketvirtai dešimčiai
įsisiūbavus, pradėjau jausti turiningo gyvenimo patirtį. Ir padariau labai
protingas išvadas – reik sveikiau pradėt gyvent :D Tada šokuosiu viduržiemį per
bangas kaip kokie sektantus primenantys sveikuoliai. Nors tokio tikslo tikrai
neturiu. Užtektų ir mažesnių pasiekimų :D
Atsargiai,
atsargiai išsirinkau mažiausiai puktų turinčias sveiko gyvenimo būdo rekomendacijas.
O ten pirmas puktas toks, kad akys ant kaktos išoko. Keltis pusę šešių ryto! Ir
čia savo noru! Be mirtino reikalo!
Na, viduržiemį dar galima 6.30 iš lovos ropštis. Kai darbe pačioje ankstybėje
nereik būti… Hmmm… O tada dar ir atsibusti
kavos negeriant, nikotinu nesismilkant. Vat čia jau žmogaus galimybes
viršijantys dalykai. Na, tarkime, atsikeliu. Bet jei esi žmogus neįgalus ką
nors veikti tokioj ankstybėj, tai koks tikslas keltis? Esu kažkada pabudusi,
apsirengusi paltą, apsiavusi batus ir… vėl užmigusi. Ne taip seniai ankstyvą
rytą po laukus vaikščiodama supratau, kad pavadys rankoje, o šuns nėra :D. Grįžtu namo – o šunė koridoriuje
laukia pasivaikščiojimo. Tai jau ir nesu tikra ar tas kėlimasis labai į naudą.
Kažkokias
ne tokias rekomendacijas išsirinkau turbūt - miego trupinimas ryto sąskaita
bene vienintelis dalykas, kuris teigiamais sakiniais parašytas. Tiesa, dar eiti
miegoti reikia 22 val. Aha, jei kas užmigdytų tai gal… Niekada gyvenime ankstyvas kėlimasis nepadėjo anksti ir
užmigti. Tik miegelio trūkumą baisulinį sukelia. Tokį, kad po keletos savaičių
vaizdas lietis pradeda. Ir tenka miegadienį pasidaryt :D
Žingsniuojam
toliau – atsikeliam 5.30, išdidžiai negeriame kavos ir... bėgte krosiuką :D
Nepabudusiu organizmu, smegenimis ir be normalios koordinacijos. Jei širdis
nesustos tai dar ir vakare pasportuoti reiktų :D O ką daryt kai žmonės, kurie
bėga, nors jų niekas nesiveja juoką kelia? Bėgi ir žvengi. Nors meluoju, tikrai
meluoju – kai šunė buvo jauna ir energinga tai bėgiodavau su pavadžiu
prisirišus. Ir prieš darbą, ir po darbo, ir prie dviračio prisegus ratus
sukdavau. Kad tik tą šuns energiją lauke palikti :D Bet šunė teisingai
užauginta – rytais keltis nemėgsta, ir jei į kelionę ankstų rytą ruošiamės,
neslepia savo nepasitenkinimo. Tai beliktų šunį palikt ramiai parpti ir pačiai
tamsiais paryčiais lakstyt po mišką zuikius gąsdinant :D.
O po
tokių kančių – jokio išganingo cigaretės dūmo, kavos puodelio... JOKIO. Jei
gyvenimas dar neatrodo kančių kančia - šalto vandens krioklys ant galvos. Vat
tada tai jau malonumas :D Apie tai kokio piktumo pasidarau be kofeino ir
nikotino geriau patylėt. Ir rekomenduoti niekam po akimis nesipainiot, el. paštu
laiškų nerašyt ir apskritai... vienutėje matyt reiktų man izoliuotis. Tik be
ledinio vandens baseinų norėčiau. Graužti džiovintus vaisius, salotas krimsti ir
teigiamos energijos semtis. Maistas atrodo lengiausiai vykdoma rekomendacijų
dalis – daržovės skanu, labai skanu ir dar labai, labai skanu. Tik gal daugiau
nei vieno salotos lapo norėtųsi, kad jau krosus pradedam bėgiot. Ir dar –
jokios druskos, cukraus, miltinių patiekalų :D Man kyla įtarimas, kad be to
salotos lapo geriau nieko ir neragauti. Negalima! Matyt, energiją reik iš
saulės kaupti. Viduržiemį. Meti darbus ir medituoju prieš saulutę :D O jei jau
mėgsti sūriai, aštriai ir dar alum užsigert tai šituos reikalus tik sapnuose
matyt galima ragaut. O je....
Sveiko
gyvenimo būdo įsisavinimas nukeltas kitam dešimtmečiui... Gaila aplinkinių –
žiežulos, raganos net pasakose niekam nepatinka. O viename mieste/kaime/troboj
tai jau katastrofa sakyčiau. Rytą atominės kavos puodeliu ir cigaretės dūmu
pradėjus, vakare sūriai pavalgius, alum užsigėrus galima šypsotis iki ausų :D
P.S.
Kažkodėl dauguma sveiką gyvenseną propaguojančių žmonių labai jau
netolerantiški. Niekada nerūkę, iš prigimties linkę anksti keltis pradeda
mekenti kai pasiūlai pabandyti panaktinėti ir paskui keltis penktą ryto :D Arba
atsikėlus ankstybėje nuo 5.00 iki 17.00 nevalgyti. Niekas nesirįžta tokioms
kančioms. Bet jei aš dirbu nuo 17.00 iki 5.00 tai užkandžiauti griežtai
draudžiama :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą