Ir mano nuopelnas čia
visai, visai mažutis. Drugelius po parduotuves vaikėmės drauge su užkloto
šeimininke. Tokia labai simpatiška ir linksma. Todėl ir skiautinys gavosi
neliūdnas. O aš mintijau kaip tuos spalvotus drugelius į vieną vietą sutupdyti, kad nesipeštų ir per marga nebūtų. Tikiuosi, kad rezultatas kaip tik rudeniniams vakarams :D Drugeliai skraidys,
plasnos ir vasarą primins.
O
kai nusibos vasariškos spalvos apverčiam ir – obuolienė dygsniuota :D Irgi ne
mano idėja. Obuoliai audinių parduotuvėje patys mus susirado.
Užklotas,
išskyrus keletą dekoratyvinių siūlų, dygsniuotas rankomis. Tai gi ne tik su
meile siūtas, bet dar ir su daug glostymų bei kalbinimų.Procesas, kaip visada siuvant skiautinius, man patiko be galo ir be krašto. Tik kaip nufotografuoti bute, kad neatrodytų banguotas, išblukęs ir t.t. tai iššūkis rimtas. Tik vienkiemyje tokius dalykus daryt :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą