2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

Kam mokslai nauji, o kam… tiesiog gera


Kiekvieną rugsėjo pirmąją džiaugiuosi, kad nebereikia į mokyklą. Yra gyvenime nors vienas košmaras kuris nesikartoja. Atsėdėjai tuos dvylika metų ir pagaliau laisvas :D Gal universitetui tik šiek tiek nostalgija. Studentavimui su visais pasisėdėjimais parke, mėnesiais palapinėse ir daugeliu kitų smagumų.
Darbams įkalinus mieste vis nostalgiškai dairaus į netoli namų esančius žemės sklypelius. Jie tokie miestietiškai maži, kad net kolektyviniais sodais nepavadinsi. Bet koks darbymetis ten šiuo metu! Tik spalvoti užpakaliai iš tolo matosi  - kažkas kasa, kažkas rauna… Ir karts nuo karto save ir aplinkinius nuodija. Liepsnose tikrai ne tik daržo atliekos žūsta. Dūmų aštrumas ir plastiką, ir gumą išduoda… O aš vis apie savo vienkiemiuką galvoju. Ten likusius pomidorus, moliūgus ir cukinijas. Vis dar lauke esančius kambarinius augalus… byrančius obuolius ir sode smaližiaujančius šernus bei stirnas. Tikiuosi jau greitai, greitai ir aš grįšiu į tą nuostabų būvį.
Bet gi negali žmogus tik sriūbaut ir ilgėtis. Tai jau kad pasigirsiu tai pasigirsiu dabar. Gal šiek tiek gėda taip viešai krykštaut, bet… džiaugsmais reikia dalintis. Juk taip? Tai va – kažkada skiautiniai buvo tiesiog gražu. Tada atėjo bandymų stadija – labai rimtai visokiomis technikomis ir būdais siuvau. Ir kartais gėda dėl tų jau naujuose namuose apsigyvenusių užklotų – aš gi žinau, kad ne viskas ten tvarkingai ir teisingai padaryta. Žinoma, dovanoms visi iškeliavo. Kol pagaliau sulaukiau labai, labai patyrusios siuvėjos įvertinimo – puiku! Oi, tobulėti dar tikrai yra kur. Visokias įmantrybes išbandyti ir gudrybes ne tik perprasti, bet ir savas susikurti. Bet jau jaučiuosi turinti teisę oficialiai sakyti – siuvu skiautinius! Užklotus. Ir labai mėgstu kažką naujo, vis sudėtingesnio. Esu pasiruošusi išbandymams, šąlančiųjų svajonių įgyvendinimams :D O kad jau visi žinomi norai įgyvendinti, lauksiu naujų. Rankos pačios tiesiasi :D
Kam šilto, lengvo, storo ar plono, spalvoto, dryžuoto, kvadratuoto,ar šiaip margo, rankų darbo, jaukios vienkiemio ramybės prisigėrusio užklotuko/užtiesalo/patiesalo?  

           

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą