Sniegelis

         Mažas baltas meškutis atsirado dar... prieš mėnesį turbūt. Gal ir daugiau. Tuomet siautėjo pūga, kelio net žymės nesimatė. O žvelgiant pro langus atrodė, kad ne tik užpustė, bet ir mišką pavogė – jo vietoj tiesiog baltuma. Kad ir vėl esam užpustyti, metas ir baltą meškutį į dienos šviesą ištempti.

            Prisipažįstu, kad ilgokai nerodžiau ir tyliai dėžėje Sniegelis gyveno nes... susivėlęs :D Ir visai nejuokauju – siųtas iš specialiai meškoms skirto kailiuko jis toks gerokai apšiuręs atrodo. O priežasties nežinau – matyt tokios to kailio savybės. Nors iki šiol su tokiai dalykais kažkaip neteko susidurti. Ilgai svarsčius apsiprendžiau, kad Sniegelis juk nekaltas, kad jo kailis toks. Bet to pavasariui artėjant visos baltos meškos savo kudlas retina ir ne itin žaviai atrodo :D

            Tai gi mažutis, delne telpantis, apie 9,5 cm ilgio ir 6 cm aukščio meškutis. Baltas kūtvėla :D Dėl savo pavasarinio kailiuko, manau mielai iškeliautų kaip dovana į namus, kur suprastų jo grožio vargus. Mylėtų susivėlusį, o reikalui esant ir pašukuotų :D Vis tik meškos neskirtos gyventi dėžėse, namų joms reikia. Net ir pasišiaušusioms :D