2013 m. vasario 6 d., trečiadienis

Naktinėjimo (ne)malonumai


         Pelėda aš, pelėda. Ir ne ta prasme, kad akys didelės ir snapas riestas :D Ūbauti kartais pavyksta, gražuolių pelėdų ir apuokų būna, bet su savimi šios paukščių rūšies nelyginu. Čia liaudišką naktibaldų pavadinimą naudoju :D Nors kiti šio žodžio sinonimai man labiau patinka – pavyzdžiui baladūnas, balduonis, išnakta. O jei jau tokia rimta, pasaulio užkariavimui tinkama nuotaika darbuojies – naktikovis. Iš zuikinių sapnų pabudusį šunį vadinčiau naktibraiža. Arba kai su brėžiniais naktinėju dar tiktų :D
            O kad jau išpažįstu tas savo baladūniškas ypatybes tai ir rėžiu - nuostabus metas vėlus vakaras ir naktis. Ypač žiemą. Tylu, ramu – dirbk ir nesustok. Visi miega ir netrukdo (jei labai garsiai neknarkia). Mintys koncentratu pavirsta ir po sodą nelaksto. Dar knygos puslapiuose labai smagu prašapti. Persikraustyt į kitą pasauly.
            Vat prigyriau tą idealų metą, kai kiti parpia. Bet ką daryt kai prieš tai mažiausiai aštuoniolikos valandų trukmės labai intensyvi diena praūžia? Kai visos kūno dalys, įskaičiuojant ir smegenis, jau pavargę ir neveiksnios. O miegas, kaip tyčia, niekaip neįveikia. Baladūnintis jėgų nebėr. Net geriausia knyga nepasiekia mąstymo centrų, o ranką ar koją pajundinti – misija sunkioji. Man asmeniškai kvailiausias patarimas tokiais atvejais – avis skaičiuot. Nežinau kas tokį dalyką sumąstė, nu bet nervint mane tos avys pradeda iki negalėjimo. Išvaikyt jas norisi :D  
            Studijų metais tokiais atvejais norėdavosi vieno monotonišku balsu burblenančio dėstytoto paskaitos įrašą paklausyt. Dar kartais laabai nuobodi knyga padeda. Vieną tokią turėjau atsidėjus specialiai užmigimo procesui pagreitinti. Net pavadinimo neatsimenu. O ir per dvejus namus keliaujant kažkur pasidėjau. Matyt toj vietoj, kuri vadinasi „kad visada rasčiau“. Belieka su šune stumdytis ir jos bambėjimo klausyt. O bambėti Moka tikrai sugeba – pabandyk šuniui neleist ramiai išsimiegot. Iš akių vartymo ir tylaus niurnėjimo iš karto pasidaro aišku ir ką apie tave šuva galvoja, ir kur siūlo eiti :D.
            O žinot kaip lietuviškai vadinasi negilus miegas? Kiauliamiegis :D Nors mano smegeninėje toks terminas su knarkliais besimuistančiais, patalus bejaukiančiais ir žirnių prieš miegą privalgiusiais asocijuojasi :D


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą