2013 m. lapkričio 4 d., pirmadienis

„Prūsų bobos“


      Išties tai akmeninės skulptūros, kurias „gyvai“ galima pamatyti Lenkijoje ir Karaliaučiuje. Jau iš pavadinimo aišku, kad jos - prūsų palikimas. Spėjama, jog „kažkokiu būdu stepių tiurkų – poloviečių kultūra rado atgarsį prūsų žemėse. Tiesa, poloviečių ir apskritai visų tiurkų akmeninės statulos dažniausiai laiko rankose ritualinį indą, o „prūsų bobos“ – baltų žemėse labai paplitusį ritualinį geriamąjį ragą“ A.Bumblauskas „Senosios Lietuvos istorija 1009 – 1795“, p.96.
            Beje, tiurkų kalbomis „baba“ – protėvis. Ir tos statulos visai neprimena močiučių su skaromis :D Ar teko matyti? Taip. Prie Olštyno muziejaus. Ir prisipažinsiu, mano vaizduotėje jos buvo didesnės. Matyt neatidžiai skaičiau knygas, o gal tiesiog smegenys jas didino.
Tai gal keičiam pabodusius nykštukus „bobomis“, a? .Rankomis austa drobė, rankomis siūta. Jau numačiau kaip patobulinti idėjos išpildymą – nesirinkčiau tokios grubios faktūros lino, kad lengviau reljefinį paviršių būtų formuoti. Na, ir manau pasunkinimas praverstų, kad stabiliau stovėtų. Šiuo atveju sumanymas buvo palikti neryškius kontūrus, tačiau stilizuotam reikalui, matyt gražiau būtų didesnis rankų, veido ir geriamojo rago ryškumas...




Pirmoji fotografija iš jau minėtos A.Bumblausko "Lietuvos istorijos", antras paveikslėlis – tos pačios „bobos“ piešinys („Lietuvos archeologija“ tomas 15, p.212). Trečiasis – mano darbas :D Statulos originalas randasi  Barštyne.
Bet sumanymas juk aišku, ar ne? Prisipažįstu, man jos kaip kokie sodo nykštukai atrodo. Ir saugo teritoriją... ir laimės bei protėvių apsaugos jomis galima linkėti. Laukiu laiškų :D 



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą