Oi, labai man patinka senosios skrynios ir
kuparai. Vieną net ir vienkiemyje radom, buvusių šeimininkų į ūkines patalpas
nubogintą, skarda apkaltais kampais. Miltus ir grūdus jame laikė ir į namus jau
nebeįsileido. Graudu šiek tiek. Bet gi mums liko kaip geras daiktas :D
Ir turėčiau aš tų skrynių, kuparų kokį
šimtą. Na gal mažiau... Jei tik pinigų ir vietos tam užtektų. Sumažintas
variantas nei kiek ne prastesnis. Ir ko čia jam kuklintis – patalų ar drobių
neįkrausi, bet visokiausių svarbių daiktų prikišti galima. O ir kraitis šiais
laikais jau nebe rietimais skaičiuojamas :D
Originalus paveikslėlis paimtas iš A.Keturkos
knygos „Spalva lietuvių liaudies baldų puošyboje“. Vat taip jis atrodė. Ir dydis
visai rimtas 122x70x72 cm.
O čia mano interpretacija, gerokai mažesnė
24x14x16 cm. Lietuviškas linas ir tekstiliniai dažai.
Manau, kad siuvinėtas skrynios dekoro motyvas
gražiau išrodytų, todėl savo dėmesio laukia ir toks bandymas :D
Mmmm, skrynios...Radom ir mes 3 tokias sodyboj, pripelijusias grūdų, metalu nuo silkių skardinės apkaltais kampais, bet išmesti neleido širdis. Vieną praeitą vasarą nušveičiau ir prikėliau naujam gyvenimui, kiek ten mano neprofesionalios rankelės sugebėjo. Dabar atvažiavusi anyta savo drabužėlius ten laiko ir baisiai ta skrynia prieš drauges didžiuojasi :))) O dvi dar laukia savo naujo gyvenimo valandos :)
AtsakytiPanaikintiJūsų "interpretacija" kokia vykusi! Labai šiltos, sodybietiškos, mielos skrynutės.
Vaje... visos 3 skrynios :D Net seilė nutįso :D O jose tikrai patogu ką nors susidėt. Aš atraižas sukrovus :D
Panaikinti