Žiemos voratinklis

Kai dangus apsiniaukęs, oras net pilkas nuo darganos, o pavasario žaluma dar toli, krūmokšnių šakelės primena voratinklius. Vienos su kitom susipynę, susiglaudę ilsisi ir laukia sprogimo.  

Linas, siuvinėta rankomis. 24x19x7 cm.

Miškinuko

Vakar Mokai buvo puikioji diena. Man prisireikė kankorėžių. Lapuočių miške sausio mėnesį :D Vaikščiojom abi, maklinėjom, o kankorėžiai tik negausių eglių palubėse sukabinti. Niekaip nepasieksi, tik galvą užvertęs spoksoti gali. Teko namo pėdinti tuščiomis kišenėmis. Bet išeitis visada yra – pasiguodžiau R, suintrigavau ir... Moka turėjo smagumą – dar vieną pasivaikščiojimą po mišką. O aš kankorėžių. Tik fotosesijai jau per vėlu buvo. Tikėjausi saulėto ryto ir puikaus apšvietimo. Deja... Nuo stogų net pasipliaupdamas bėga vandeniu pavirtęs sniegas, dangus užsiraukęs, bet niekas negali sugadinti šeštadienio ryto. Ypač kai tave juokina savas šuo. Lendant iš po stogelio prie durų kaptelėjo Mokai didelis, didelis lašas. Po to geras penkias minutes įrodinėjau, kad čia ne lietus. Užsispyrė šunė, kad niekur ji iš po stogo nelįs ir pasivaikščiot neis, nes gi lyyyyja :D

Žalsvumai nuotraukose vargiai įžiūrimi, bet... tra da dam pristatau miškinuko dėžutę. Befotografuojant taip mišku ji, nuo kankorėžių, užkvipo, kad man pačiai net vaidentis miško gyventojai pradėjo :D

15x15x8 cm. Linas, siuvinėta rankomis.

Žiedai

     Va koks gražumas namuose. Dovanų gavau prieš savaitę tai visą laiką ir sukau aplink ratus – ar jau, ar jau, ar jau... o dabar nuo šviesios palangės ant ne taip gerai apšviesto stalo persikraustė. Ir jau net tik apžiūrinėju, bet ir nosį vis kaišioju – kvepia!

           Net nežinojau, kad taip to žydėjimo pasiilgau :D