Apie tą patį. Šventes.

Pastebėjot dėsningumą – kiekvienais metais, gruodžio mėnesį, internetiniai portalai ir kai kurie spaudos puslapiai net braška nuo dejonių „oi.... Kalėdos – persivalgymo metas“, „penki kilogramai per tris dienas“. Na ir dar ištisos paklodės rašinių su patarimais kaip nepersivalgyti, ko nevalgyti ir iš vis kaip per žiemos šventes jaustis negeram, per daug ėdriam ir depresuotam. Nes niekuo negalima džiaugtis – reikia galvoti kiek valgai, ką valgai ir iš viso geriausia net nežiūrėt į maistą, nes sustorėsi.

Hm… tai draugiškai rikiuojuos į tą patarėjų – užknisėjų eilę ir dalinuosi patarimais bei patirtimi. Nes tos šventės tai, realiai, neblogas iškrovos metas. Ir visai nepadeda darbiniai pasižadėjimai – darysiu iš anksto, pasiruošiu tas roges dar vasarą ir t.t. Punktais net surašau. Bet jei jums pavyksta išvengti to chaoso – nuoširdžiai pavydžiu :D Mielai kimščiau tris dienas ir ant sofutės su knyga vartyčiausi.

1.      Dieną prieš Kūčiais kyla visuotinis chaosas – griūna darbiniai reikalai ir tenka daug derinti, bėgioti ir šiaip gerokai įtempti nervų sistemą, optimizmo resursus bei visa kita, kas tik galėtų padėti susikaupti ir nusiraminti. Sūkurio viduryje prisimenate, kad trūksta keletos būtiniausių sudedamųjų dalių dovanoms. Lekiat į parduotuves.

2.      Parvelkate savo poilsio reikalaujantį organizmą namo ir... irštvą bandote paversti jaukesne lindyne. Tvarkot, šveičiat ir daiktus į vietas dėliojat. Po poros valandų vėl visur mėtysis neplautos lėkštės ir dvokiančios kojinės. Gerokai po vidurnakčio nusprendžiate, kad reikalas beviltiškas. Tvarkymo pabaigtuvės nukeliamos “iki naujų”.

3.      Ryte, bandydami padoriai atsimerkt, nes kavos puodo pabudimui per mažai, pakuojat dovanas, žuvis, pyragus ir kitą gėrį į automobilį. Ir pirmyn. Pakeliui aplanko mintis, kad kažką, labai svarbaus pamiršote. Todėl teks dar į žmonių pilną parduotuvę užsukt. Nors viskas buvo perkama kuo anksčiau, kad tik eilėse nereiktų stoviniuoti...

4.      Pasiekiant kelionės tikslą ir raitojatės rankoves. Kažką sutvarkyt, padaryt, pakabint, pradedat čirškint, kept, maišyt. O tokius darbus, kaip žinia, visuomet lydi ir kalnas nešvarių indų. Tai gi gaminat – plaunat, gaminat – plaunat. Dengiat stalą ir kai jau galima sėst valgyt… drebančiom rankom paknaibot silkės ir suprantat, kad nieko nebesinori. Nors ne – dovanos vis tiek gerai.

5.      Kalėdų rytą geriausia kuo ilgiau apsimest, kad nepabudot, nes jau žinot kas laukia. Kol sąžinė ir kylanti panika, kad nieko nespėsit, griežtai spiria į užpakalį. Maršo žingsniu virtuvėn – kepti, pjaustyti, indų plauti ir svečių laukti. O jie kartu nevaikšto, skirtingiems sąstams ir serviravimas kitas. Be to namuose, kuriuose esate, taisyklė ir tradicija nerašyta – visiems kažko šilto ir šviežio. Pasiutpolkės su dubenimis ir peiliai tęsiasi. Tarpuose – indų plovimas. O jei dar trūksta įvairovės slaptas, išbandytas, receptas. Nors pradžioj gal tik įsivaizduokit, nes rezultatas tikrai vertas švenčių :D Rekomenduoju skubėjimo siautuly palikti pravertas duris ir… visai netyčia suprasti, kad prie papuoštos eglutės vienu metu atsidūrė šuo, katinas ir vienerių metų vaikas  :D Toks paveiksliukiškai idiliškas vaizdas ilgai statiškas nebūna. Nesijaudinkit, neteks atsisėdus grožėtis :D Gana greitai nuotykio dalyviai išsiskirsto maždaug taip: . katinas iš baimės užsikabaroja ten, nuo kur nulipti dėl garbaus amžiaus nebesugeba; šunė paskutinį sveiką likusį eglutės žaisliuką bando paversti kamuoliuku. Sprendžiant iš uodegos vizgėjimo – žaidimas smagus. Na, o mažiausias svečias paleidžia dūdas, nes prie griūnančios eglės triukšmo prisideda ir panikuojančios mamos aikčiojimai. Sukatės su šluota ir tikrinat ar maiste neatsirado šukių.

6.      Su paskutiniaisiais svečiais užsiplepate iki pusiaunakčio ir nusprendžiat, kad eilinė krūva indų palauks ryto… Paragaujant maisto. Jau ir sakyt nereikia, kuo tas rytas prasideda – ruoša virtuvėje. Ir kai jau pagaliau esate pakeliui namo, kelias atrodo toooks ilgas.

7.      Grįžus aplanko nušvitimas – suprantate, kad paskutinį kartą normaliai valgėte… kažkada prieš Kūčias. Gal dieną prie? Geriausiu atveju. Šaldytuvas tuščias, o noro gaminti maistą visiškai nėra. Net bjauru nuo minties apie tokią veiklą. Svajojate apie greitmaistį (šlamštmaistį :D) vienkartiniuose induose. Nei gamint, nei plaut. Pėdinat iki artimiausios praduotuvės. Ir pagaliau… išsidrėbiate lovoje su porcija prekybcentryje pirktų popierinių dešrelių/sumuštinių ar pan. Skonio nėra, bet bent pilvas maršų negroja ir nieko daryt nereikia. Jaučiatės sulieknėjęs, pasportavęs ir nusipelnęs nors mažyčio pasilepinimo.

            Tikiuosi patarimai bus naudingi ir padės nepersivalgyt :D Nors ką jau čia – Kalėdos praėjo tai iki kitų metų viskas išgaruos. Nes gi kas met smagu apsimest, kad nežinai kas per jas laukia. 

            O per Naujus prisigaminsiu skanėstų ir valgysiu. Ot. Ir indų iki sausio antros neplausiu. Čia jau juokauju.