Kokia pradžia, tokie ir metai

Labai ačiū visiems už šventinius sveikinimus bei linkėjimus. Juk be jų šventės dalies žavesio netektų. Ir labai tikiuosi, kad metai visiems prasidėjo puikiai. Su pakvailiojimais ir darbingai.

O dabar tai jau džiūgausiu. Tuo, kad dar vienas mano eksperimentas pavyko. Ir labai  smagiai viskas išėjo – sausio pradžioj darže ridikus raunu ir špinatus skabau :D Dar petražoles saujom skinu, pavienius svogūnų laiškus žiaumoju. Nors vienas klimato kaitos pliusas. Ir dar kartą pasiteisinęs intuityvusis daržininkavimas, mat prisiekusiam žemdirbiui juoką kelia mano sumanymai gruodį sėklas žemėn kišt. O verta, tikrai verta jei jau orai tokie rudeniški. Net agroplėvele nedengiau. Nes tingėjau. Kol kas ne veltinių, o guminių batų vienkiemyje reikia :D

Ar rašėt pasižadėjimus ateinantiems metams? Planus ilgiausiu ir smulkiausius? :D Šiemet boikotavau šį užsiėmimą. Metų pabaigos pamokas gerai įsidėmėjau – planuok neplanavęs... kartais viskas greit keičiasi. Ir vienintelis kelias išlikti – operatyviai reaguoti. Optimizmu pasikaustyti ir spendimus priimti žaibiškai. Pageidautina dar ir teisingai :D Bet čia jau toks šalutinis punktas. Na gi vis tiek viskas kaip nors baigiasi. Jei ne iškilmingu dūdų orkestru tai bent praturtėjusiu patirties bagažu. O tas, kartais, net ir naudingiau.... Nors vieną dalyką sau pasižadėjau. Dėl tradicijos – nes kasmet to paties dalyko iš savęs tikiuosi. Nelėkt strimgalviais į visokias naujas ir įdomias veiklas. Na gi suaugę žmonės turėtų prieš tai dar ir pagalvot. Pasiūlytų kas išmokti raketų konstravimo tai ir nerčiau... darbus metus vidury kiemo dirbtuvę susiręsčiau. Ai, vat pasižadėjau, pasilinkėjau ir supratau, kad tiek tų neišbandytų dalykų, kad niekaip vietoj nusėdėt nepavyks.

O 2014 visai kūrybiškai jau ritasi. Spėjau ir prie meškučio pasikrapštyt ir visokių idėjų prisirašyt. O ir naują blonknotą eskizams dovanų gavau... Nors kol kas maksimumas jėgų skiriama baigiamajam Kartonažo mokslų darbui. Ganau savo fantaziją ir džiaugiuos iš miesto ištrūkus. Ko labiausiai buvau pasiilgus tai... tylos. To nuostabaus  jausmo kai gali siurbti gaivų orą ir išvalyti smegenis nuo mašinų ūžimo, kaimynų barnių ir kitų gyvenimo bute priedų.