2013 m. gruodžio 7 d., šeštadienis

Geriausias oras dargana. Aha...


                    Oi, įrašas tai pradėtas dar tada kai vėjai ūžavo už lango. O dabar pusnys dideliausios. Besmegenių statymo metas ir šiandien visai puiku lauke po sniegą klampoti. Bet... orai tokie permainingi, kad vis tiek manyčiau, jog dažnai pasenusį posakį „toks oras, kad geras šeimininkas šuns į lauką neveja“ reiktų keisti šiuolaikiškesniu ir realesniu „toks, kad geras šuo šeimininko į lauką netempia“. Ir čia taip manau net aš, kurios didžiąją garderobo dalį sudaro drabužiai kodiniu pavadinimu „atrodo kvailai, bet šilta/patogu/su šuniu vaikštant nieks nemato“. Bet kai iš dangaus vienu kartu dvi kritulių rūšys, lietus ir sniegas, krenta, o vėjas toks, kad reik saugotis atskrendančio plastikinio butelio (na šiuo atveju, tai tiems šiukšlintojams gerai užpakalius buteliais iškaršt)... tai nei mano spalvoti botai, slidininko striukė ir visa kita ekipuotė ne visuomet gelbsti. 
                      Ir ką gi pastebėjau aš tokiam orui esant? Kad iš visur kriuksiai pradeda lįsti. T.y. visokių spalvų bei storių kiaulystės. Atsiranda milijonai reikalų, kurių nukelt niekaip negali, tai gi teks daug laiko praleisti lakstant iš vienos vietos į kitą. Būtinai vėluos autobusas ir jau žygių pradžioje būni šlapias ir sušalęs bei labai nelamingas pilietis. Na jei yra nors viena bala, aš būtinai į ją įlipu. Jei ledukas – paslystu. Bet čia gal prie smagumų... nors gruodį jie dažnai vienoj vietoj. Ir pasipainioja dar reikalų nesutvarkius. Tai vat esu bankan su šlapiomis kelnėmis ėjus. Sausio vidury... Tas nelemtas ledas ir vanduo... vienoj vietoj :D
                      Pabambėjau, paburbėjau. O svarbiausias dalykas, kurį norėjau pasakyti  - labai pozityvus. Man tas tamsos metas toks... darbingas ir kūrybingas, kad net gaila kai ateina pavasaris ir dar tos vis karštėjančios vasaros užklumpa. Nuo birželio pradedu pati sau zurzėti, kad į Lietuvos šiaurę nusikraustyt negana – reik dar šiauriau lėkt. Rimtai. Na ką gi gero gali nuveikt, kai vienintelė mintis - šaldytuve užsidaryt. Ir iki rudens neišlysti. Kai vėl norisi kibti į darbus. Tas gruodžio laikotarpis toks... svajingas. Vis galvoju tam galėčiau/norėčiau tą pagamint, kitam – kitą. Visko niekuomet nespėju. Bet nuoširdžiai stengiuosi. Labai, labai.
                     
             Tik pastaruoju metu darbai tokie ilgai trunkantys. T.y. gamybos/kūrybos procesas tikrai netrumpas. Kol kas pristatyti galiu tik komodėlę – mano namų darbą  Kartonažo klasėje.






2 komentarai:

  1. Jau pasigedus buvau :) Sveikit. Ar daug sniego pasaulio pakrašty turit? Vis svarstom ar pavyks savaitgalį iki sodybukės davažiuot su automobiliu paprastuoju. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už linkėjimus. Bet metų pabaiga kažkokia... dabar kitam Lietuvos krašte, Dzūkijoj, ligoninių duris kaip lankytoja varstau. Tai čia šianąkt tikrai sniegelio privertė :D

      Panaikinti