Susirinkimas

          Nieko negaliu sau padaryt – labai juokingas žodis „susirinkimas“. Tas pats vartojamas ir kai žmonės į vieną vietą sueina ir veiksmui įvardinti. Dabar ir atspėkit, kas pas mus ką ir dėl ko renkasi :D Susirinkimai būna nuolat –paukščių, drugelių, vabalų, žvėrių...  Klegėjimo netrūksta. O susirinkau save :D Kažkokia penkmečio didumo krizė buvo užpuolus – psichologiškai visokioms negandoms pasidaviau. Net ir pati nežinau kodėl ir vis dar manau, kad tokie dalykai man nebūdingi. Ir dar kategoriškai sau uždraudžiau verkšlenti „nieko nespėju, darbuose skęstu, ai, ai ir dar oi“. Vadinasi: blogai planuojamas laikas ir neteisingai sudėlioti prioritetai. Para turi 24 val., o pamiegosiu kada nors... Bet, kad jau susirinkimas (ir vėl jis prasmėmis kvailioja :D ) įvyko ir pavyko tai trumpas vidurvasario vienkiemyje aprašas.

            Odes daržovėms vis rašiau, rašiau ir ką... niekas jų šiemet nevalgo. Net ir daržai žolėse pasislėpę – kai neini ten gėrybių ieškot, ravėjimas visai neaktualus. Pamiršti tuos plotus ir tiek. Tik į svečius važiuodama krepšius bei dėžes gėrybių prikraunu. Tai tuo momentu pagalvoju  „gi taip neseniai ravėjau... velniais, būtinai vėl reikia“. Paskui išvažiuoju ir pamirštu :D Arba žiūrėti punktą apie prioritetus. Tai tas grožis niekieno nelankomose lysvėse nėra sąraše Nr. 1. Be to kai pievomis daržas apsimeta mažiau vagysčių. Matyt zuikiai su stirnomis estetai ir jiems patinka tik prižiūrėti plotai :D

            Pirmais vienkiemio metais visus uogienėms aprūpinau. Vis dar nereikia jų virt :D O raudonuosius serbentus paminėjus draugai net nosis nusuka. Nors gal... pora stiklainėlių kokių nors uogų mamai išvirsiu. Kad jau saldumynų negali dėl ligos valgyt, tai nors retkarčiais, kai labai norisi, lai maniškėmis uogienėmis lepinasi.

            Visai rimtai įklimpau į vyndarystę. Taninai, pektinai, maistinės medžiagos, misos rauginimas ir dar visokiausi eksperimentai. Alkoholio ar girtuokliavimo čia tikrai nepropaguoju, bet savo vyno turėjimas... na smagus dalykas svečią pavaišint ar pas draugus nusivežt. Atidarai butelį ir gali porinti nuo kurio krūmo uogos skintos, kiek laiko jis „pukšėjo“, kiek rūsyje brendo. O po metų kitų, tikiuosi pasakot ir iš kurio vynuogyno kuri vynuogė parsivežta, kaip jos važiuojant gegužę sniegas ant kelio dribo ir visokiausias istorijas. Su laiku pagražintas, žinoma :D Jei kas nedrįsot iki šiol pabandyt – pats metas eksperimentuoti su uogomis.

Ir savo medaus jau ragavom. Kai tik baigsis tas perkūno trankymosi periodas, likusį suksim. Aaaaaa.... dar dėžutės medui nebaigtos :D

Šios vasaros atradimas, tiksliau žinomų dalykų prisiminimas – lininiai skiautiniai. Leidau sau prabangą ir vieną iš tokių užklotų pasilikau sau. Na negalėjau skirtis ir viskas. Tai va – rekomenduoju visomis keturiomis ir dar Mokos uodegą pridedu. Nes – kvėpuoja ir vėsina jie. Dabar atsakau į  logiškus klausimus, tuos kurių sulaukiu dažniausiai :D Kam klostytis jei karšta, vėsintis reikia? Vakare su knyga nudribus jaukiau kažką užsimesti. O jei dar kokia musė į vidų prasprūdo... (žinau, žinau ir tinkliukus ant durų bei langų kabint reikia ir šiaip jas išgaudyt ar išvaikyt, bet visko pas mus nutinka :D). Dar būna naktų, kai truputį vėsu miegoti, bet po rimtesniu užklotu karšta, vien užvalkaliukas – nerimta ar vėsu... Tai gi glamžosi? Hm... su lupa nespoksau. Bet daiktai turi tarnauti „iš visos dūšios“. Tai būna jis ir susuktas, ir po užpakaliu pakištas ir šiaip visaip kaip pamaigytas. Susiglamžymo didelio nepastebėjau :D Skalbti, kaip skalbti? Prieš siuvant iš lino medžiagas būtinai reikia išskalbti idant susitrauktų tiek, kiek joms lemta tai padaryti. Žinoma, taip ir darau. O vėliau – švelnioj temperatūroj išskalbi, pakabini, išdžiūsta ir vėl naudoji. Ai, kas šunį turi, supras, kad ypač lietingomis dienomis, visokių pėdsakų ant užtiesalų atsiranda :D Tai va – lininių skiautinių skalbimas problemų nesukelia. Net man, kuri tvirtai tiki, kad gyvenime yra įdomesnių dalykų bei buitis – skalbimas, indų plovimas ir pan. rutininiai veiksmai.

            Vai, koks padrikas aprašas gavosi. Bet tai ko ir tikėtis kai karšta, griausmai mane ir Moką mirtinai gąsdina. Ir dar prioritetų sąrašai smaugia (ne, ne, ne zirzti, kad daug darbo ir nieko nespėju, griežtai draudžiama. Reikia tiesiog daryti :D ).