Prisirpęs sekmadienis

Į svečius – į namus. Beveik tas pats pastaruoju metu. Ir svečiuose pabūnam, ir namuose kaip svečiuose užtrunkam :D Nors ne, trumpiau… Bet kaip gera saulėtą, nors ir vėsų, sekmadienį po vienkiemį slampinėt. Ir net sąžinė negraužia dar neatliktus darbus pamačius. Nusprendžiau, kad metas poilsio dienai. Jėgas atgauti, pirmadieniui pasiruošti ar malonumams skirti. Gerti kavą lauke, skaityti knygą lovoje, oi tikrai daug visko norisi.

Viskas ir be mūsų gyvuoja – jurginai žydi, obuoliai bumsi, nepriklausomai nuo to esam namie ar ne. Tik graužikai galėtų ir ne taip intensyviai naujų namų ieškoti.

Sode prisirpo… dramblys. Pats tikriausias, lininis ir taip prinokęs, kad net rausvas :D Tikrai, tikrai.  

Jau spėjo per visą Lietuvą iškeliauti pas mažą žavią mergytę.