Taip,
taip žinau, kad šiandien jau ketvirtadienis. Bet tik dabar atsigaudinėju po
antradienio baisumų. Jau ryte, šlepsint kavos darytis, pajutau, kad sienos šiek
tiek siūbuoja ir savijauta labai vargana. Geriausia tokiais atvejais gulėti
lovoje, bet nugalėjo tas baisusis žodis „REIKIA“. Oi... naudos iš to jokios.
Kompiuteryje lentelės krakoviakus ir visokiausius tryptinius išdarinėjo.
Sugadinau kalną vilnos, o toks dalykas jau net nepamenu kada buvo. Viskas krito
iš rankų ir net dėžutė gavosi.... hm... apie ją šiek tiek vėliau, bet velniava
ten gavosi. Ir nors bent pietūs buvo įvertinti kaip skanūs, į pyragą per daug
uogienės sukroviau. Šiaip jis tam ir buvo skirtas, kad pradarytą uogienę
sunaudoti. O dienos gale, griuvus į lovą, supratau, kad ir skaityt negaliu –
raidės akyse liejasi. Kaip be skaitymo užmigti? Prasivarčiau iki paryčių.
Vakar taisiau antradienio
katastrofas. Super duper turbo diena gavosi – namus tvarkiau, kompiuteryje
lenteles ir rašliavas atsirinkinėjau, naujas šlepetes suvėliau, dar kalnelį
skalbinių sudorojau. O gi ne tik antradienio, bet ir trečiadienio darbus norisi
padaryt. Vakare griuvau lovon ir... po keletos puslapių knygos kietai užmigau.
O dar vieną klaidą, kurios atitaisyti jau nebeįmanoma pasilikau šiandien
dienai. Na sunku pabaigti dėžę kai matai, jog ne taip ten viskas. Negerai
tiesiog. Labai negerai. Net buvo minčių nebaigtą palikti. Tai va kokia čia man
begemotystė gavosi – dėžutė su atsidarymu į kitą pusę ir šiaip trūkumų yra.
Oi... reikėjo tą baisųjį antradienį tiesiog lovoj pragulėt. Vis tiek iš naujo
viską teko daryt. O kai ko jau ir nebeištaisysiu. Tik va darbo ir energijos tai
gaila.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą