Laimingų, linksmų ir... pasiutiškai besišypsančių švenčių

Ilgai brandinau mintis ką gi čia noriu pasakyti beįžengiančių švenčių proga. Linkėjimai, palinkėjimai ir maišai svajonių lyg ir savaime suprantama...

                      Ir... arba aš ne ten skaitau, ne ten vaikštau ir ne su tais žmonėm bendrauju, arba dabar mada visuotinė. Rėkti – nepatinka man Kalėdos, parduotuvės, lemputės, dovanos, nieko negaminsiu, nedarysiu, nedovanosiu ir šiaip aš pats esu dovana. Įsivaizduoju kaip tuos žmones kažkas grasindamas verčia plaukti per žmonių minias prekybcentriuose. Iš rankų lupa pinigus ir liepia stumti daiktų pilnus vežimėlius. O jie vargšai ten neranda nei vieno naudingo rakando. Žvilgtelėjus į papuošimus jiems išvarva akys. O jau Kūčių vakarienė atsiranda tiesiog patiesus stebuklingą staltiesę. Ir dovanėles gauti jiems tikrai nemalonu, nes ką jau čia – ką gero gali padaryti artimasis. O jei dar jis pirko tai iš vis... š. Nors, matyt, smagiausia tikrai nieko nedaryt – ateini į svečius, prisikemši pilvuką ir išeini laimingas. Kodėl gi ne :D Man kompleksas pradeda vystytis – nejaučiu jokios prievartos. Nei po parduotuves kasdien šmirinėt (nors užsukti tikrai reikia... silkės darže neauga :D, eilės nedžiugina bet ten puikiausiai galima apgalvoti darbus ir reikalus), nei ten nereikalingus daiktus pirkti (hmmm... niekas į rankas neįdeda, tikrai netvarka). O jau lempučių virtinės mieste mane tikrai be proto žavi, nes... dažniausiai vaikštau gatvėmis, kurioms neteko laimė būti apšviestoms paprastais žibintais. Tie Kalėdiniai papuošimai padeda neišsisukti kojų! Tikrai, nes esu traumų ekspertė :D

                      Ir vienkiemyje man patinka Kalėdos. Visur man jos patinka. Nors… sutvarkius dvejus namus ir pakeliui į dar vienus, kurių virtuvę ruošiuosi okupuoti, kartais baisoka darosi. Bet… žinau, kad viskas įveikiama. Ir tas nuovargis, ir nešvarių indų kalnai labia greitai išnyksta. Noriu eglutės kvapo, noriu atsisėsti prie mandarinais kvepiančio stalo, noriu… Juk kaip išgyventi kasdienybę jei iš kojų išverčia Kalėdos, a?

                      Tokie tat palinkėjimai – į viską žvelgti linksmai ir giedrai. Ir kiekviename nepavykime rasti tą gabalėlį, kuris verčia šypsotis. Priežasčių bambėti niekada netrūksta, bet… ar to reikia :D Gerų, gerų ir linksmų švenčių!