Oi, vargas kartais
su tomis užsispyrusiomis meškomis. Planuoji, galvoji apie princesę
su kaspinu, o gaunasi... Dėdė Klausutis :D
Taip
jau nutiko, kad siuvimo metu klausiausi radijo spektaklių – Agatos
Kristi detektyvų. Ir ne todėl, kad labai didelė gerbėja būčiau.
Tiesiog norėjosi kažko lengvo, paprasto, bet neprasto. O kai
įgarsinta profesionalių aktorių, istorijos sukaltos irgi puikiai,
tai visai smagus fonas gaunasi. Be to vaikystę primena, kai
naktimis tuos detektyvus didžiuliais kiekiais rydavau. Taip
klausiau, klausiau ausį pakreipus, kad ir meškučiui persidavė :D
Iš ties – viena ausytė ir akis pakreiptos, kad meškinas geriau
girdėtų. Ir tikrai ne problema (tinginys tokiais atvejais
nekamuoja) pastebėjus nelygumus ar netikslumus išardyti ir dar
kartą, tiksliau prisiūti ausį ar akį pritvirtinti. Proporcingumas
grožio priduoda :D Bet sėdėjau, žiūrėjau, šypsojausi ir
atrodė, kad šitas meškinas toks ir turėtų būti. Keletą dienų
bendravau su žvėriuku ir klausinėjau – tai reik tą ausį ir akį
koreguot ar ne. O jis kaip – ne, taip ne :D Galutinai abejones
išblaškė R, kuris pamatęs meškiną sureagavo: „Oi, koks dėdė“.
Belieka pristatyti
smalsų Dėdę Klausutį. Kai dauguma pagyvenusių damų ir
džentelmenų labai domisi tuo, kas vyksta aplinkui. Ypač dalykais,
kuriuos nuo dėdės norima nuslėpti. O, kad geriau girdėtų –
viena ausį pakreipęs, akį šiek tiek primerkęs. Manau, kad
švelniai pakalbinus, ir pats istorijas riesti pradėtų. Kai įdėmiai
klausai, išgirsti labai daug įdomaus :D
Siūtas rankomis.
Visos galūnės juda, tvirtintos specialiais sąnariais. Maždaug 18
cm ūgio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą