Gavosi
pauzė tinklaraštyje. Tikiuosi, kad ji bus į sveikatą. Realybėje kol kas ne tik pertraukėlės,
bet ir stotelės negręsia. O pastarąsias savaites kasnakt sapnuose skraidau ir atsikėlus
būna baisu ar dar moku vaikščiot. Toks trumpas šių savaičių atspindys:
1.
Kas benutiktų svarbiausia turėti gerų
draugų (E. –čia tau ačiū už palaikymą ir pagalbą).
2.
Kuo daugiau darai, tuo daugiau ir
nuveiki.
3.
Kuo daugiau darai ir nuveiki, tuo
daugiau dar norisi. Ir vis tiek atrodo, kad nieko nespėji.
Ir
truputis džiaugsmų, kaip gi be to. Atkeliavo į kaimuką net keturi dideli
maišai… avelių vilnos. Neplautos ir nekedentos. Su visu kvapu bei joje
įsivėlusiomis gėrybėmis. Laisvesniu laiku plaunu, mirkau, plaunu ir džiaunu
prieš saulutę. Tvartuko kvapą keičia šieno ir vėjo aromatas. Ir nors iki
veltinio šlepečių ar vilnonio šaliko dar ilgas kelias, procesas džiugus bei
malonus. Belieka karštuvėlius kokiam turgelyje aptikti (oi… tikrai nėra
paprasta juos rasti) arba baigus plauti į karšyklą keliaut. Tikiuosi, labai
tikiuosi, greitai iš tos žemaitiškos vilnos ir pirmieji veltinukai bus. Ir dar
– nuostabi proga išmokti verpti. Taip jau ta liaudies išmintis porina – ką išmoksi
ant pečių nenešiosi. Nors savomis rankomis plautos bei verptos ar karštos
vilnos šalikėlį ant pečių, orams atšalus, mielai užsidėčiau.
Ir dar viena patarlė. Mokslo šaknys karčios, vaisiai –
saldūs. Čia, matyt, išmintis dar iš tų laikų, kai mokytojai jei ne rimbais tai
bent liniuotėmis švaistydavosi… Mokykliniai košmarai seniai praeitį tai ir toks
šaknys jau kitokios – viliojančios ir saldžios. Dalinuos puikiu straipsniu.
Labai intensyviai renkuos. http://straipsniai.getpower.lt/sarasas-tinklalapiu-siulanciu-nemokama-issilavinima-arba-nuotolines-studijos-internetu/
Kartais taip dauuuug visko norisi nors persiplėšk :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą