2014 m. balandžio 8 d., antradienis

Truputis dienų atspindžių


Kartais būna, jog atrodo, kad nugyvenai visą savaitę, o kalendorius rodo labai nedaug dienų :D Trys dienos iš kasdienio gyvenimo.
Kad jau skuodžiau šeštadienio rytą į šiltnamį, tai skuodžiau. Net ant posūkio paslydau ir minkštąją dalimi žemės šaltumą patikrinau. Paradoksas – per visą žiemą nei karto neišsitiesiau, tai nors balandį šalčiai paspendė savo slidžiuosius spąstus :D Visi šiltnamyje gyvi – ištvėrė minusus ir į augalų rojų neiškeliavo. Visiškai nelogiškai, bet susiruošiau – kai didieji naktiniai šalčiai baigėsi, pagaliau visus agro plėvele apkamšiau. Kad ramiau būtų.  Likusią dieną  pradangino visokiausio plauko ir poplaukio darbai. Ir dar susikaupiau tiems, kurie yra laiko rijikai ir nuolat atidėliojami: „ai, vėliau“, „dar palauks“, „nesvarbu“ ir t.t. Bet vat trys valandos su daigais ir daigeliais besikrapštant tai bematant prabėgo. Grindis visur iššveičiau, langus bei duris atvėrus, kad gaivaus oro daugiau namuose būtų, nušlepsėjau lauko augalų apžiūrėt. Grįžus radau pėdučių pėdsakus vedančius iki dubenėlio su vandeniu.  Apėmė jausmas – viskas gerai. Labai gerai ir net į savas vėžias grįžo. Kas gi per grindų sterilumas kai už lango pavasaris paukščių balsais gieda. Nebūna tokių stebuklų :D Ir iš vis, ten kur kažkas vyksta, pėdsakai matomi :D
Sekmadienį net dviejuose namuose svečiavomės, matytais ir nematytais žmonėmis bendravom. Visokius reikalus ir smagumus derinom.  Maždaug 270 km. Naktį visiškai negalėjau užmigti.
Pirmadienį kilometražas gan rimtas – virš 500 km. Su nerimąstingais stypčiojimais ligoninėje, pakenčiamomis gydytojų diagnozėmis (kai gręsia blogiausias variantas, viskas kas padeda jo išvengti  – jau puikus laimėjimas), kibinais Trakuose, trumpu užsukimu į vilnietiškus namus (ir kaip tik vandens nebuvo – kažkoks gedimų taisymas, teko lėkt parduotuvėn, kad nors atsigert galėtumėm), trumpu pasisvečiavimu ir pasigėrėjimu Dzūkijos žaluma, dar visokiausiais pokalbiais telefonu ir darbų planavimais bei perplanavimais. Vienu metu galėjom rinktis – namai sostinėje gerokai arčiau buvo, bet... nugalėjo vienkiemis. Išlipau, pavargus ir nemigus, iš automobilio kieme ir... pasijaučiau, kad esu savo vietoj. Ten, kur iš kart galima atsigauti. Nors šalta (pečius nekūrentas), nors vėl reikia iškraustyti krepšius, įjungti šaldytuvą...  
Turėjau tikslą – antradienis poilsio diena. Ir kovos su virusu-ne virusu (toks dalykais kai jautiesi pavargęs, išsekęs ir besiruošiantis sirgti, bet... negali sau to leisti). Jokių darbų prie kompiuterio, jokių rimtų kasimų ir t.t. Bet, bet... jaučiu, kad nepavyks :D Reik kelt save už pakarpos ir eit kalbint tų darbelių.
P.S. O šio pavasario atradimas – lapiniai ridikėliai. Vasarą ar rudenį jie gal būtų  „fui“ arba „fe“.. arba „čia kažkas ne taip“. Bet kai šiuo metu labai žalumos norisi tai pats tas. Rašoma, kad užauga per 6-8 dienas. Namie per tiek ir užaugo, bet gerokai patįso ir šiaip... Šiltnamyje dygo ir augo lėčiau (o ko gi norėt, kai naktimis ir -8 būna), bet gan greitai valgomais tapo. Skonis – švelnių ridikų, spalva – tamsi violetinė. Bet šaltibarščius šlamščiančių lietuvaičių neturėtų gąsdinti keistų spalvų salotos :D

4 komentarai:

  1. "Kartais būna, jog atrodo, kad nugyvenai visą savaitę, o kalendorius rodo labai nedaug dienų" - tai čia dar jaunystė, škias.. :)))) Senatvėj būna, atrodo, kad nugyvenai vieną dieną, o kalendorius rodo kokį mėnesiuką...
    Šeštadienį grįžo, grįžo mūsų gandrai.... Apsuko ratą apie sodybą, pakleketavo, pasisveikino... Ir ėmėsi lizdo tvarkymo - priėję net klausėm su B, gal kartais siurblį paskolint? :))) Na o sekmadienį vienas seksas lizde...net nepatogu buvo žiūrėt, tai susipakavom ir miestan išvažiavom :) Kaip jūsiškiai ?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėl tos jaunystės, tai matyt, bangomis ji - tai nieko nespėji ir laikas labai greitai bėga, tai leki taip, kad atrodo įspūdžių mėnesiui,o viskas per dieną ar dvi :D Sveikinu gandrų sulaukus :D Tikrai šventė. O pas mus taip ir nesirodo... bet ir lyja be perstojo nuo pirmadienio, o prognozės sako, kad dar savaitėlę taip... Negalim nei aviliukų su priekaba atsivežt, nei patys su mašiniuku į kiemą įvažiuot. Naiviai tikiuosi, kad mūsų gandrai lietaus išsigando...

      Panaikinti
  2. Turiu konstatuoti faktą, kad išsivystė įprotis kiekvieną rytą ir vakarą patikrinti kas naujo vienkiemyje. Smagu rasti naujų įvykių, įspūdžių beigi pastebėjimų. Smagu, kad vienkiemyje verda gyvenimas, bruzdesys ir pavasarinis šurmulys įsismarkauja. Kad jau užsukau tai dar ir klausimą turiu, Kada tikėtis naujų Mokos (ar Morkos) istorijų? :) Mat baisiai skaniai tos istorijos skaitosi :)
    Linkėjimai iš lietaus prausiamo nevienkiemio.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi, kaip smagu, kad čia tos įprotis atsirado :D Tada, jei tik lietus nenuplaus ryšio, iš kart ir Mokos pravarde Morka istoriją keliu :D

      Panaikinti