2014 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Ar jau?


     Ar jau, jau jau? Ar jau spėjot senį besmegenį nulipdyt? Mes taaaip. Šeštadienio vėlų vakarą, tamsoje :D


        Jau beveik prieš dvi savaites žinojom, kad penktadienį vyks elektros linijos tvarkymo darbai ir nebus namuose elektros. Tai ir skyrėm tą dieną važinėjimams, reikalų tvarkymams. Dar mintyse dėkojau, kad vis gi elektra dingo valanda vėliau nei planuota. Nes netikėtumas ryte užklupo – išsikrovęs automobilio akumuliatorius. Spėjom pasikraut ir palikom lengvai žiemišką vienkiemį. Pakeliui į Vilnių nekantriausiems telefonu aiškinau, kad greitai nebūsim – sniegas kelius dengia, nepaskubėsi. Šeštadienį į tikrą žiemą pargrįžom. Gražu, šviesu ir... džiaugiuosi automobiliu su keturiais varomais ratais :D 
Grįžus, kol į šaldiklį ir šaldytuvą atsargas sukaišiojau, kol visus smulkius darbus atlikau. O dar skalbinių džiaustymas (oi, nepavyko mieste išsimiegot – vis skalbimo mašinos tykojau, keturi reisai po 6 kg... ir visai mes ne murziai :D)... Sutemo. Bet tos sutemos, pasnigus, tokios... šviesios :D :D O žinot kodėl čia ta žiema atėjo? Ketvirtadienį virtuvėje staltiesę  su žiemos motyvais užtiesiau. Matyt priviliojau vienkiemin sniegą :D



2 komentarai:

  1. Pavydžiu... Labai labai pavydžiu... Švedai suskaičiavo, kad iki šiandien per visą lapkritį buvo net 2 valandos saulės. Šiandien dar kelias valandas pašvietė. Tad gyvenam visiškose sutemose. O aš taip laukiu sniego, kad dienos šviesesnės būtų. Kažkaip lemputės balkonuose ir ant langų man tikros žiemiškos šviesos nesuteikia.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi, pas jus ten tikrai tamsumos metas. O man baisiausi prisiminimai kuomet kabinetinį darbą dirbau. Rudenį, pavasarį įlendi tamsoje į darbą ir išlendi tamsoje... Šuo dienos saulę tik savaitgaliais matydavo. Džiaugiuosi, kad galiu vienkiemyje dirbt - kada noriu trumpam galiu į lauką išlėkt :D

      Panaikinti