2014 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Saulėtai vėjuota


Nors ir saulėta, vėjas šiandien toks, kad dėžučių dangčius kiloja. Paskutinės minutės foto reikalas rimtas – pakartot negali. O gavosi labai, labai ne kas. Tikiuosi iš naujų dėžučių namų geresnių sulaukti, nes dabar ir rodyti iš arti dar nesinori.





             O man jau ir pačiai juokinga – įspūdingą per gyvenimą patirtų traumų sąrašą papildė... raivymosi pasekmės. Taip raiviausiu ir rąžiausi, na man atrodo kaip visada..., kad kakle kažkas pasitempė/išsinarino ar pan. Pasekmė – sekmadienį iš vis galvos pajudint negalėjau, naktį nemiegojau. Pirmadienį jau šiek tiek geriau. Tik šiandien žmogumi atvirstu – net galvą galiu pasukt. Ką jau bepridursi, tik posakį belieka prisimint „netikęs daiktas ir per Šv.Joną užpakalį prišąla“. Graudžiai teisingai skamba :D Mintyse suskaičiavau sudėliojau ir nusprendžiau, kad ši trauma į juokingesnių penketuką tikrai patenka. Tarp kojos nikstelėjimo pirmosiomis futbolo rungtynių sekundėmis, bebėgant link kamuolio. Nevykusio išlipimo iš lovos (oi, dvi savaites paeit negalėjau :D). Dar sugebėjau keliant puodą uždegti rankšluostį, o liepsnai pradėjus deginti rankas netyčia verdančiu vandeniu jas apsipyliau. Įsipjauti plastikiniu vienkartiniu peiliu (tai gi jie iš vis nieko nepjauna...) taip, kad pora savaičių ištinęs pirštas pūliuotų. Tai tarp šitų talpinu rąžymąsi :D Nes kitos traumos, avarijos, elektrošokas ir visokie nikstelėjimai, patempimai, jau rimčiau skamba. Užtai namuose visada turiu nuskausminamų, skysčio žaizdoms dezinfekuoti ir binto bei pleistro :D
            Jei kam atrodo, kad tamsiai vakarais vienkiemyje nuobodu tai iš kart sakau – patys jūs nuobodos :D Va Moka gavo dovanų naują guminį ir dar cypiantį žaislą. O naujus žaislus vis neša naktį į lovą gal saugiau ir patogiau jiems ten. Šokčiojau iš miegų kaip zuikis – pasiverti ir kažkas pradeda cypti. Išmeti tą guminę vištą, po kiek laiko bundi iš sapno – cypia :D Didesnieji, pusiau naminiai, gyventojai irgi nesnaudžia. Prietemoje skalbinius džiaustydama klausiausi iš pamiškės sklindančio briedžio baubimo – kūnas pagaugais eina. Balsas į dangų gal ir nekeliauja, bet laukais ir pamiškėmis labai gerai sklinda. Stirnų pulkelius jau kasdien matom – pamiškėse žolytę rupšnoja. Sprendžiant iš krūvų ir į vienkiemį užsuka kai mūsų nebūna. Arba kai namuose esam, nes tamsoje nosies kišt niekur nesinori.
            Vakar namuose panika kilo – kuuur saldumynai, kuuuurrr. Vat pripratinau, kad nuolat koks nors pyragas iškeptas būtų. Ar bent šokoladas spintelėje paslėptas. Teks kišt nosį į šaldytuvą ir tešlą kokiam saldėsiui makaluot :D Vakarienei :D

10 komentarų:

  1. Kaip smagu skaityti tavo nuotykius. Ir taip pavydu sėdint didmiestyje :) Mielai dabar kokioje sodyboje atsidurčiau...

    O dėl traumų, tai užjaučiu ir džiaugiuosi, kad ne aš viena tokia. Mano smagiausios: ant kojos užkrito kaktusas - jo spyglį traukė trys chirurgai (betraukdami dar nervą pažeidė, kiek supratau, tai didysis kojos pirštas maždaug pusmetį buvo nejautrus, galėjau adatą į jį smeigti). Antroji vieta: užkliuvau už pelės urvelio - čiurnos raiščius pažeidžiau taip, kad dabar jau turbūt visą gyvenimą jausiu keičiantis orams ar kiek kryptelėjus. O tuo metu supratau, ką reiškia posakis "žvaigždės akyse" (jos tikrai pasirodė). Aaa, tiesa, pora dienų po traumos parvairavau 150 km į Vilnių (nelabai jauku buvo žinant, kad koja ne visai klauso, bet "erelių" nepasitaikė). Kitų nuotykių, pasibaigusių pas chirurgus, neminėsiu, tiek jau to. Jų pradžia ne tokia smagi :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš dabar džiaugiuosi, kad ne vienintelė tokia... vėpla traumuota :D O į Skandinavišką didmiestį norėčiau. Ilgėliau šiaurėje pagyvent...mmm... Jaučiu sentimentus, gal kad pirmosios šalys, kuriose ilgiau pabūt teko. Šiemet Latvija ir Estija apsiribojom ir kelionių alkis dar gyvas.

      Panaikinti
    2. Ką aš galiu pasakyti: atskrisk :) Lovą atrasiu. Namiškiai apsilankę net ir miegmaišį paliko būsimiems svečiams (nes antros anklodės neturėčiau).

      Panaikinti
  2. Ačiū už kvietimą :D Niekada negali žinot,gal kada nors... Kol kas pasvajosiu :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Svajok, svajok, kol aš dar čia esu. Beje, o kada bus tavo skiautinių, meškų ir kitokių padarų nuotraukų (net neabejoju, kad jų ne vienas gimė, tik tu juos slepi, nerodai...:D )

      Panaikinti
  3. Gražios dėžutės, nesikuklinkit :) Ir nesitraumuokit daugiau :)) Užsnigo Rokiškyje? Noriu šiandien į sodybą važiuot ir susipergyvenau, kad neužsnigtų nepravažiuojamai, teks paskui iki pavasario atsikasinėt..

    AtsakytiPanaikinti
  4. Sniegelio pridrėbė, bet jis netrukdo įvažiuot. Baisiau, kad tirpsta ir slidi pliurzė daros. Bet už tai namuose tada labai smagu ir jauku būti.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Man fotografavimo krizė.. prisiskaičiau patarimų kaip svarbu estetiška nuotrauka. Pažiūrėjau - tikrai, tikrai taip. Dar nusibodo, kad tik foto matę žmonės nustemba (gerai dar, kad gerąja prasme), jog realybėj atrodo geriau. Tai vis bandau kaip nors ką norsnamie fotografavimui sukonstruot ir... vis tiek man netinka bei nepatinka. Dažniausiai be nuotraukų daiktai iškeliauja, o aš vis dar gilinuosi tai kaip ta šviesdėžė turi atroyt, kad tikrosios spalvos nuotraukose matytųsi. Bet jau gal ir susikaupsiu pagaliau...

    AtsakytiPanaikinti
  6. O jau dėžių kokia stirta! Kas jose gyvens?
    Su fotografavimu dabar išvis striuka, juk dienos šviesos beveik nėra. Vargstu ir aš šiuo klausimu, taipogi apie visokias šviesdėžes svajojau kažkada... Bet kai dėžių matmenys kartais labai nemaži tai ir šviesdėžė pusę kambario užimtų :) Vietos ir taip trūksta.
    Antra vertus, nusiunčiu užsakovui tokią baisią patamsių nuotrauką,,, aha sako, gerai, siųsk čia dėžę. Gauna ir tada rašo laišką "ale gyvai daug gražesnė nei nuotraukoje". O man taip linksma, šokčioju iš džiaugsmo :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėžutės kol kas matavimams ir derinimams. Na ir dovanų. Tikrosios dabar tik gimsta :D Intriguojančius ir pikantiškus dalykus į jas dės :D Bet tikrai, dabartiniu metų laiku amžina prieblanda nuotraukose :D rūko zona... :D

      Panaikinti