Kad jau praėjusį pavasarį viskas vertėsi kūlvirsčiais ir
progos gilinti draugiškos aplinkai daržininkystės žinias buvo labai retos, tai
pastaruoju metu neriu į didžiuosius malonumus. Tokius paprastai smagius –
naktimis tyrinėju augalų kaimynystę. Visas mokslas žinoti koks augaliukas nuo
kokios daržovės kenkėjus nubaido, kuris pritraukia ir suklaidina. Kas kopūstų
drugeliams galvas susuka, o kas visokias muses maitina ir žmonių sveikatai
naudingų daržovių neleidžia doroti. Nors į mūsų šiaurietišą pakraštį užsukus
pavasariui bus kaip visada – kiek tos velėnos spėsiu paverst daržu tiek. Ir ką
turėsiu tą ir sėsiu. Ir taip kaip norėsiu. Ir dar spąstų svečiams, kurie turi
keistą įprotį svetimus šiltnamius ir daržus tikrinti, pristatysiu :D Čia
juokauju, nes į spąstus zuikučiai ir stirnos gali pakliūti. O jų man nesinori
žaloti, nors ir praretina lysves. Pirmųjų salotų ir pupų net neparagavom –
viską miško kaimynai sudorojo. Ai, dar vieną cukiniją kažkas iš miško gyventojų
nukniso. Bet taip kultūringai, kad visai mažai ištrypė.
Kad jau
apie kaimynus, tai neišvengsi jų Lietuvoj gyvendamas. Ne stepės gi, kur šimtais
kilometrų kito homo sapiens nesutiksi. O jau daugiaaukštyje gyvendamas tai gali
nepažinot (cha, cha rimtai – per dešimt (?) metų savame bute, šalia gyvenančių kaimynų
nelabai pažįstu), bet susidurti teks. O mūsų miestietiškų namų laiptinės
kaimynai tai, manau, verti mažiausiai kokios apybraižos. Beje, yra toks šuninkų
bruožas – žinai viso rajono šunis, bet ne jų šeimininkus. Net ir daugelio šunų
vardus bei charakterio savybes.
Tai vat
ką geriausiai žinau, tai tai, jog mūsų keturių aukštų laiptinėje, apart Mokos,
gyvena Tera, Čita, Meška, Aira. Ir dažnai jorkšyro terjeras užsuka. Ir Morka
yra didžiausia iš visų. Sakyčiau, bailiausia... tiek ta prasme, kad pati visų
bijo, tiek daugelis kaimynų jos privengia (dėl dydžio?). Tiek tų vardų tik...
Už tai žmogiškieji mūsų kaimynai turi kodinius pavadinimus :D Visai neprastus,
sakyčiau, nes iš kart tarpusavyje suprantam, kas ir kaip. Kaimynas, Kaimynė,
Jaunasis kaimynas, Piktoji kaimynė, Meškos šeimininkas, Meškos šeimininkė,
Jaunasis Meškos šeimininkas, Budulis, Buduliukas, Budulio žmona, Mokytoja, Tas
kur sveikinasi, Bananinis, Džipininkas, Jurga (koks tikras vardas tikrai
nežinau). Dar buvo Gena, bet vienintelis kaimynas, kurio vardą daug maž
žinojom, jau miręs... Tai dabar niekas sunkius krepšius nešant nepasisiūlo
padėt, o paskui neprašo penkių litų alui.
Nežinau,
kaip kitur, bet kai kurie mūsų kaimynai, tikrai išskirtiniai personažai. Gal ir
augalai turi tokius kaimynus? Pav. koks kvanktelėjęs, savimi patenkintas
svogūnas stengiasi visus auklėti ir baisiai įkyri, o jo žmona jį viešai vis
apkula. Jei jau mūsų vienam įkyriam daugiaukščio kaimynui, nuo žmonos kliuvo,
nes su išeiginėm kelnėm į kiem išėjo, tai ką gali žinot... Nes gi visai rimtai,
sodinti rekomenduojama, ne tik pagal tai kas kam pagelbėja kovoje sukenkėjais.
Bet ir atsižvelgti į tai, kas ką skriaudžia. Suprask, naujai iškeptas
daržininke, kad ir lysvėj savas budulis gali atsirast. Vis taikysis kam marmūzę
(lapūzę :D) išmalt, saulę užstot, maistines medžiagas pavogti. Arba baklažanas
iš už jūrų marių kolorado vabalų prisikvies, o jei kokią bulvę šalia žemėn
įkišai? Gal kas mėgsta naktimis dainuoti, o šalia ramybę mėgstantis kaimynas.
Taip ir įsivaizduoju kokį pomidorą su bulvėmis besipykstantį, vis žeme
besidalijanti. Gi giminės, vienos šeimos nariai, tai konfliktai neišvengiami :D
Jaučiuos kaip kokį svarbų socialinį darbą dirbanti – ką su kuo vienon grupėn
talpint sprendžiu. Kokią gaują izoliuot, kuriai pagalbininkų pasiūlyt. Na, gi
įdomus reikalas ta daržininkystė be trąšų ir kitos chemijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą