Būna dienų kaip tyčia. Ir net savaičių. Kai visi
suplanuoti darbai juda lėčiau nei norisi, kai viskas tarsi užsikonservuoja
vietoje. Ir nuotaika tokia, kad nebežinai kur lėkti ar geriau iš vis pranykti.
Kaip vaduotis kiekvienas savų receptų turi. O aš gi puikiai suprantu, kad jei
nerasiu laiko kokiam žvėriukui sumeistraut, tai jau ir rukšna pikčiurna tapsiu
:D Taip ir atsirado zuikis keistuolis, kurio siuvimo procesas ir nuotaiką iki
padebesių pakėlė, ir mintis padėjo susidėlioti.
Tai gi
zuikis svajojant apie tą metą kai vakare po darbų lauke hamake galima gurkšnoti
gaivų vyną. Vėsa lauke ne piktina ir dantis barškina, bet jėgų suteikia ir
džiugina. Tuomet viskas atrodo taip
paprasta, paprasta. Kaip zuikis šitas vynuoginis :D
Toks vat
primityviesiems žaislams priskiriamas žvėris gavos. Ūgis gan rimtas – 45 cm be ausų, o jei ir pastarąsias skaičiuosim tai ir
visi 62 cm gaunasi.
Kalendorius porino ir apie 40 paukščių dieną, ir Pempės
dieną minėjo, ir Gandro diena jau netrukus. Bet mūsų šiaurėje tik tokie padarai
medžiuose čiulba.
Ir kaip voverės kokios visaip šakomis striksi.
Žinau, žinau, kad mano skonis žaislams savotiškas :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą