Trumpai

Johaidi ir jedritvaikocin (o tarti kaip uo). Gėda, tikrai truputį gėda, kad bevartant kaimynų latvių kalbos žodynėlį labiausiai įsiminiau… du keiksmažodžius. Nieko nepadarysi – matyt smegenys nuo karščio dviem dešimtim metų atgal nukeliavo ir informacijos atranką gana keistai vykdo. Tvirtai galiu teigti – latvių kalbą žemaičiai įvaldę :D Panašumų tikrai daug.

            Gal tie keiksmai ir su realybe susiję – kai darbai svyla, o kompiuteris vienas dviems, pasąmonės srautas keistai reaguoja. Bet viskas tik į gerą. Tikrai. Jei aparatūra iš rikiuotės nesitrauktų, kartais ir nežinotum, kad gerų bei malonių žmonių esama. Kartais tampu bambekle ir gerokai niurzgu vien pagalvojus apie tai kaip mažesniuose miestuose aptarnaujami klijentai, o ir patirtis Rokiškyje iki šiol buvo tikrai nekokia. Tai dabar metas viešai pasakyti, kad būna ir kitaip. Ir smagu, ir malonu, ir pagalbos sulauki. Jei ištiks bėda (tfu, tfu, tfu niekam nelinkiu to jausmo, kuomet nusprogus kompiuteriui dangus griūva, o kompiuteriniuose reikaluose nusimanantys draugai už kelių šimtų kilometrų) rekomenduoju – “Intelektualūs kompiuteriai” pagrindinėje Rokiškio miesto aikštėje. Vat taip.

            Pasiguodžiau, pasipasakojau… metas Joninių burtus rinktis, špygas laikyti, kad tik planų nieks nesujauktų, nelaukti svečiai neužgriūtų ir dangus žaibais nesisvaidytų. Sąrašas ką nuveikt iki tos paslaptingos nakties netrumpėja, o norų daugėja. Nors pusdienį laisvės ir tingulio pasidovanot reikia… Tokios tat paprastos svajonės. Dar meškučiai letenėlėmis moja, pabaigiami prašosi. O aš  pro juos eidama stipriai, stipriai užsimerkiu. Kai baigsiu darbus 1, 2, 3…. n, būtinai lepečkojus stversiu. Pasiilgau. Pora veltinio šlepečių laukia apglostymo, siuvinukų nebaigtų. Ech. Padovanokit man laiko, ką?

            Bet viena avantiūra tikrai labai kirba – latvių kalba ramybės neduoda. Ką čia sėpt – patinka man mokytis. Ir savarankiškai vadovėlius, gramatikas bei žodynus pavartyt. Tai dar vienas ateities projektas – kaimynų kalbos nors šiek tiek pramokt. Kol kas su tom pamokom – jo dzilāk mežā, jo vairāk malkas. Kitaip – kuo į mišką giliau, tuo medžių daugiau. Ir ne pasigirt aš čia noriu, o savidisciplinos daugiau įvest. Viešai apsiskelbus, gal kantrybės savarankiškoms pamokoms padaugės ir norai greičiau pildysis.