Labai
ilgai, labai atidžiai ir po daugybę kartų apžiūrinėjau lėktuvėlius. Dviviečius
ir aštuonviečius, parengtus skraidymui ir jau atitarnavusius bei ekspozicija
virtusius. Kai kurių visus nubrozdinimus pamenu ir iš atminties menkiausias
detales nupieščiau.
O dabar ir tikrąją įžangą galiu dėstyti bei rikiuoti savo
patirtis. Iki šiol teko laikraščiams bei žurnalams rašyti bei pačiai interviu
duoti. Prieš TV kameras informacija dalintis, laidų filmavimus stebėti. Na ir
po užkulisius su diktofonu lakstyt (nesu išprotėjusi paparacė – tuo metu darbas
toks buvo :D ). Dar tiesioginėje radijo laidoje šnekėti. Ir labai smagiai į
radijo spektalių garsinimo subtilybes gilintis. Išbandžiau ir darbą studijoje,
sužinojau kaip tie garso efektai išgaunami ir dar daug visokių įdomybių. Jaučiate
ko trūksta? O gi kino!
Po visą kino virtuvę landžioti tikrai neteko. Net prie
jos puodų neprisiliečiau. Bet masinėse scenose žingsniavau, plojau, šokinėjau
ir dariau viską ką tik reikėjo. Visas dvylika valandų. Ir ne bet kur, o
Kyviškių aerodrome filmuojant lietuvišką filmą “Sangailė”. Kam įdomu šiek tiek
apie jį http://www.lrytas.lt/-13757000961374772116-lietuviškas-filmas-sangailė-pakilimo-trasoje.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss
Kine dublių daugiau nei TV laidas filmuojant tai ir daryti
vis tą patį teko daugybę kartų. Ir nieko. Dar ir apsimesti jog vasara ir labai karšta
reikėjo. Sunkiausia, lininiu sarafanu apsirėdžius, 5.45 į stotelę skuosti ir jo padelkais mojuojant
ankstyvą rytą žvaliai žingsniuoti. Šaaalta :D Tik paradoksas toks, kad sušalau
ir… veidą saulei su vėjeliu šėliojant nudegiau. Raudonai ir skaudžiai. 20.45
pasiekus namus labiausiai norėjosi į šiltą lovą šmurkštelti :D
Ir nors scenos masinės, manęs nesimatys (labai tikiuosi),
įspūdžių prisisiurbiau su kaupu. Labiausiai bendravimo. Spėkit kas aktyviausi,
labiausiai įnoringi, bendravimo ištroškę bei užsispyrę dalyviai? Niekaip?
Pensijinio amžiaus žmonės :D Žinoma kadre visos amžiaus grupės figūruoja. Bet…
vaikai tėvų prižiūrimi žingsniuoja, vyresni dirba savo darbą ir tiek. Na o garbingesnio amžiaus masuotės dalis spėja
viską – receptus aptarti, nugaros skausmą mažinančio masažo specialistų
kontaktais pasidalint, apsipykt, susitaikyt ir dar pakikent. Iš kur žinau? Ne
tik ausis turiu, bet, matyt, ir veidelį “man galima išsipasakoti”. Tai jei kokio
pokalbio negirdėjau kas nors iš jo dalyvių būtinai perpasakodavo :D Kartais
graudu kaip tiems žmonėms bendravimo trūksta. Tik vat vaikai tėvų klauso, o su
tokiais darbuotojais… Man tai šypsena niekaip nuo veido nedingo, bet filmavimo
komandą užjaučiu :D Pietums vėluojant vyresniųjų tarpe bambėjimas. Ir
apsimesdami koncerto žiūrovais linguot, judėt jie negali. Po pietų irgi negali –
sriuba pilve kliuksi :D Kol kažkam iš toks kompanijos geniali mintis šovė – kuo
geriau dirbs, tuo mažiau dublių reikės ir namo greičiau. Tai man jau tikrai
nesunku buvo besijuokiantį veidelį nutaisyt. Nes po protingojo pastebėjimo, kad
prasidėjo šokiai :D Aš tokių judesių neišraityčiau. Pažiūrėjus į nuolat masažo bei
gydytojų kabinetus lankantį vyriškį vis galvojau, kad greitosios šalia tai nėra
:D Ir nieko. Bet gal reikėjo pasiūlyt kokiam breiko konkurse sudalyvaut. O
sakė, kad daug metų lietuviškus tautinius šokius trypė.
Dar vienas labai smagus patirties aspektas – filmavime
dalyvavo pats tikriausias lėktuvų
pilotas. Ne J.Kairys, scenos su juo jau nufilmuotos, bet bendrauti
mokantis. Tai beveik išsižiojusi klausiau tikrų istorijų apie Kyviškių aerodromą,
skraidymą, triukus ore, kaip tą piloto-mėgėjo licenziją gauti ir dar daug
visko. Po velnių, taip galima ir dar viena liga susirgti. Arba, mažiausiai,
ilgą norų sąrašą skraidymo lėktuvais punktu papildyti.
Bet aš dabar tikrai lauksiu filmo pasirodant. Rimtai. Na
gi smagus reikalas tas kinas, nors ir negaliu sakyt, kad daug mačiau, žinau ar
patyriau :D Beje, aš kažkur filmo pradžioje. Šviesus lininis sarafanas :D
Filmas “Sangailė” vadinasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą