Keikiau
save, burnojau visaip – beklajojant po Lietuvą svarbius užrašus Vilniuj
palikau. Laikinai strigo mano darbai. Bet... giliai įkvėpiau ir galiu tik
užuojautą reikšti tiems, kurie, tokiam pavasariškam orui laukan viliojant,
kabinetuose sėdi.
Susitikau
šiltnamyje slieką. Gero pavasario vienas kitam palinkėjom, su Lygiadieniu
pasveikinom. Patikinau, kad meškerės valo greitu metu tikrai nepervyniosiu. Sakė,
daug betvarkės nepridarys.
Galutinai
išsiaiškinau kur dingsta skalbinių segtukai. Kadangi pirkau kuo ryškesnius tai
vilioja smalsiuosius kėkštus. Jau keletą kartų mačiau, kaip paukštis, ant
virvės siūbuodamas, bando tą ryškumą nutraukti. Tikiuosi, kad tik šiaip
pažaidžia, nieko jiems blogo nenutiks. Kėkštams. Nes segtukai tai negrįžta
atgal.
Vaikštom
su Moka po daržus, šiek tiek pakapstom kur sausiau. Darbų pasidalinimas toks –
aš kapliu žemę papurenu, jei urvelis koks pasitaiko - Moka letenomis pabaigia
rausti, kas gyvena patikrina. Gal ką nors ir išbaidys :D Kuklius medžioti
pernai lyg ir suviliojau (reiks dar šiemet būtinai priminti, koks geras šuo tas
bjaurybes gaudantis). Pelių medžioklėje pasiekimai kol kas kuklūs, bet juda į
priekį – šunės sąskaitoje trys graužikai ir vienas kurmis. Tai, dar yra kur tobulėt
:D
Gervės
pačios Mokai priminė, kad prie jų negalima artintis. Aukų ir traumų išvengta,
bet stebimos per pagarbų atstumą.
Į
pamiškę geriau nežiūrėti. Ten dar sniego pilna. Nors... prieš keletą dienų
kiemą gerokai apipustytą radom. Ir tas baltumas manęs nenervino. Tik gaila, kad
per didžiuosius sniegus keliavom, gal būtų buvus proga nors kartą šiemet
slidėmis pasidžiaugti. Dar ir nuo
beprotybės sulaiko – neleidžia po daržus su pilnomis kišenėmis sėklų lakstyt.
Ir per šalta, ir per šlapia, bet vis tiek knieti. Nesenus įvykius prisiminus
galiu kompetentingai patvirtinti – nieko smagaus per vėtras mišku važiuot.
Šakos ant kelio krenta, o linkstantys medžiai su visais kamienais grąsina
prispaust.
Erkės
didelės ir alkanos. Čia, tiems, pas ką keturkojai gyvena – metas naują partiją
lašiukų nuo erkių varvinti. Keletą nuo Mokai šviesaus kailiuko nurinkau ir
susirūpinau, kad matyt jau baigėsi veikimas anksčiau lašintųjų. Keliausiu į
Veterinarijos vaistinę.
Su
Pavasario Lygiadieniu visus!
Su pavasariu vienkiemio gyventojus! Nors ne pavasaris, o kažkokia velniava čia pas mus. Kovo 16 ne tik kad snigo, bet ir griaustinis nudundėjo. Maniau, kad čia man tik akyse sužybsėjo ir ausyse supoškėjo, betgi ne. Skaitau anądien spaudoj patvirtinimą, kad akurat taip ir buvo- griaudėjo. Seni žmogai sako, kad bus šalta ir lietinga vasara. Bet dar pažiūrėsim, nes tos senosios prognozės dabar vargu ar galioja.
AtsakytiPanaikintiVilniuje irgi sniego pusnys dideliausios buvo, bet griaustinio neteko girdėt. Vadinasi jau tikrai pavasaris, jei dunda :D
AtsakytiPanaikinti