Šiukšlynėliai

          Koks jau ten malonybinis žodis. Tikrų tikriausi šiukšlynai. Ir tikrai niekas, o niekas galvodamas apie sodybą nesistiki tokio ankstesnių šeimininkų palikimo. Bent aš nebuvau tam nusiteikusi ir supratimo net neturėjau, kad taip būna.  Įsivaizdavau pievelę, lauželį, žydintį sodą, žiemą – malkas pečiuje spragsinčias. Bet yra ir tamsioji vienkiemių pusė... Na trobą iš kart matėm ir kuopėm nedelsdami. Labai ir daug – nuo šiukšlių iki pelių ir žiurkių lavonų. Bet aplinkoje... už ūkinių pastatų... Tonomis, priekabomis ir panašiais kiekiais šiukšlės gyvena. Tokie dalykai laukia bandančių prikelti naujam gyvenimui ir įsikurti apleistame vienkiemyje. Nebent pasisekė ir jis jau tiek laiko apleistas, kad ankstesni šeimininkai plastiko pakuočių net nesapnavo, o nepūnančios atliekos buvo apibrėžiamos kaip drabužiai ar rakandai, kurių „kada nors prireiks“. Ir, aišku, į palėpę tempiamos :D Tai va – mums nenuskilo.

            Dvejus metus vis bandau surinkti bei išrinkti. Ir labai norėčiau nežinoti ką ankstesni gyventojai valgė, gėrė, kokius vaistus vartojo, sauskelnes kaip dažnai keitė. O kur dar visokiausios baterijos, leputės, padangos, stiklai ir visa, kas tik kažkada buvo naudinga ūkyje, bet su laiku tapo nebereikalinga. Zonomis pas mus jos užsiveisę, bet... jausmas, kad dažniausiai viskas sau po kojomis buvo metama. Tiesa, kai kur šiukšlių duobės buvę. Tik kai jos užsipildė – viskas ant viršaus ir aplink suvesta. Ir tokie plotai sudaro arus...

            Metus laiko savas šiukšles į Vilnių vežiojomės. Rimtai. Nes... komunalininkai, pas kuriuos nukeliavom tik įsigiję sodybą, kaip į žalius žmogeliukus žiūrėjo. Šiukšlių konteinerio mat užsimanė... mokėt kas mėnesį nori. Niekam aplink tokio daikto niekada neprisireikė. Vienintelis pasiūlymas, kurio sulaukėme, - kartą per mėnesį prie kelio, už 7 km, su konteineriu stovėti. Maždaug keturias valandas, bet kokiu oru, ten stypsoti, nes kada tiksliai atvažiuos šiukšliavežė irgi niekas nežino. Atsisakėm. Tiesa, dabar konteineriuką jau turim, ir tik už kilometro jį galima palikti, kad būtų ištuštintas. Stovėti nereikia. Su kaimynais pasitarėm bei susitarėm, jie net kelią žiemą traktoriumi sutiko nuvalyt, kad komunalininkų mašina privažiuotų. Kai dalį atliekų kompostuoji, ne tiek ir daug jų lieka.

            O žinot kas apmaudžiausia?  Beveik niekam tos šiukšlės neatrodo problema – tai gi užkaskit arba deginkit. Ypač vyresnio amžiaus kaimų gyventojai sunkiai suvokia, kuo gi tai blogai. Apima jausmas, kad niekas niekada apie oro, grunto taršą negirdėjo. Ir dar jaučia malonumą šiukšlynuose gyvendami.  Beje, turim ir plotelį, kuriame kartais, prieš kokį dešimtmetį, būdavo deginamos atliekos. Niekas ten neauga. Net garšvos, kurios pirmais metais visame sklype iš proto vedė. Susidaręs ten sluoksnis stiklo ir metalo (niekas nežinojo, kad šios medžiagos nedega? Netikiu). Nurinkti neįmanoma – sluoksnis tikrai gilus... Bet vis tiek koks pensininkas jaučiasi turintis teisę aiškinti – deeeginkit. Viską deginkit. Tai išspręs atliekų problemą. Kartais atrodo, kad visas pasaulio problemas :D Braidžioji paskui sau po apsvilusias atliekas, nei šienaut, nei ravėt...

            Vis prisimenu kaip pirmais metais po langu gėlių sugalvojau prisodint... kastuvas ir šiukšlių maišas – du reikalingiausi daiktai norint sukasti žemę :D.

            Prisipažinkit, miestiečiai, gi niekas ne tik negalvoja, bet net ir neperspėja, kaiman kraustytis susiruošusių romantikų, apie tai kas laukia. Tokia nematoma, neviešinama tema... Atrodo, kad visi tiesiog užsimerkia... Žinot koks tokio palikimo irimo laikas?

Maisto atliekos – maždaug mėnuo;

Kartoninės dėžės -  apie 3 mėnesius;

Įprastas popierius - 2 metus;

Lentos - 10 metų;

Geležinės skardinės - 10 metų;

Plytgaliai ir betono nuolaužos - 100 metų;

Akumuliatoriai - apie 100 metų;

Folija - daugiau nei 100 metų;

Baterijos, elementai - 110 metų;

Guminės padangos - 120–140 metų;

Plastikiniai buteliai - apie 180–200 metų;

Aliuminės skardinės - 500 metų;

Stiklas - daugiau nei 1000 metų

Tikiuosi šį pavasarį galutinai iškuopti viską... Didysis vienkiemio projektas, kuri prisidėjo nuo pirmos dienos jame...