2014 m. kovo 2 d., sekmadienis

Tinginio atradimai

Šuniukai nelaipioja ant lovų. Nors idealiai švariuose namuose gyvūnai turbūt visai nepageidaujami. Prie stalo visi sėdi ramiai, kojom nemakaluoja, netrupina ir niekas nenuvarva, nenubėga... grindys idealiai švarios. Jūs turbūt labai laimingi žmonės, kuriems tikrai netenka spręsti kai kurių buitinių rūpesčių. Nors, prisipažinsiu, pati nenorėčiau tokios sterilios aplinkos.
Dabar apie tuos tinginio atradimus. Didelės, močiutės austos, lininės lovatiesės. Lininės, naminės drobės, staltiesės. Gražu. Funkcionalu. Kol... neateina tas metas kai supranti, kad lovų užtiesalai dekoruoti šuns letenomis (o kai kieme purvynas, Mokai, kaip tyčia, tik įsmukus į vidų, prisireikia ant lovos įsitaisyti). Ant staltiesių, niekas nežino iš kur, atsiranda visokiausių spalvų dėmių. Ir tik nereikia čia apie XX a. išradimus ir tai, kad jau ir XXI a. namuose. Skalbimui aukštoje temperatūroje tokie daiktai nepritaikyti. Ir net po ketvertos vartymosi skalbyklėje seansų, ant lovos užtiesalų vis tiek lieka letenų žymės. Neryškios, bet...
Patentuoju audinių, nuo staklių nuimtų dar prieš antrą pasaulinį karą, priežiūros būdus. Mirkome kokias tris dienas – kol moraliai jėgas sukaupsime. Vandenį vis pakeičiam. Pradžioj šiltam, paskui tinka ir šaltas, jei tingisi šildyti. Miltelių kartais tiesiog pamirštam įberti. Po tų puvo tirpdymo vandenyje dienų, traukiam skalbinius lauk. Jei yra ūpo – užvažiuojam kokiu kočėlu. Nuoširdžiai. Galima ir apie ką nors galvoti. Paskutinį kart praskalaujam ir kabinam prieš saulę.
Bent man taip gaunasi... švariau nei automatinėje skalbyklėje, švelniausias programas nustačius. Letenų, padažų ir kt. dėmių nerasta. Iki sekančio šuns šuolio, sočios vakarienės ir t.t. :D 


4 komentarai:

  1. Einu tuomet baleikos pirkt.. o tai jau visą pasaulį apkaltinau ir kad š.. skalbykles gamina, ir kad vanduo kietas, ir kad močiutės lovatiesės matomai vienkartinės buvo :)))) nes kai tų pėdučių 8 vienetai, tai...:)))))))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaip suprantama :D Man irgi buvo stadija kai atrodė beviltiškai - skalbi, skalbi, o rezultatas... nors kišk visas lovatieses į spintą kandims suvalgyt :D Vis prisimenu senos dzūkės pasakymą, kad jei rankų negaila tai galima trint ir brūžint skalbinius. O iš tiesų svarbiausia - gerai pamirkyt ir paskui padaužyt, jei dar kokio purvo liko :D :D Man tada ji tokia tinginė pasirodė. O čia gi liaudies išmintis, to meto audiniams pritaikyta :D

      Panaikinti
  2. Beje, o kaip lygini linines staltieses: lygintuvu ar kočėlu? Aš jau prisiminiau, kaip močiutė kočiodavo. Darbo yra, bet rezultatas kitas nei su lygintuvu.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Turiu tuos kočėlus lyginimui skirtus. Bet, kad jau tinginio atradimai, tai labiausiai man patinka kai jos pačios, ant stalo patiestos, nuo savo svorio išsilygina :D Šiaip pastebėjau - kol vežiodavausi į miestą skalbti, tai kažkoks košmaras būdavo. Kraunant, vežant susiglamžydavo ir paskui lygindavau iki devynių prakaitų. Arba iš vis nelygintas tiesdavau. Kadangi dabar skalbiu vienkiemy tai net ir to lyginimo nereikia - ant virvių prieš saulę ir išsiplevėsuoja. Tvrakingai į spinta ir tos sulenkimo linijos pačios ant stalo išsiguli. Na jei kokie įnoringi svečiai gręsia tai šiaip siuvinėtas, ne linines, staltiese traukiu. Nes idealiai lygint dažniausiai tingiu :D

    AtsakytiPanaikinti