Skuodimas

         Ar Jūsų namuose šventė? Maniškiuose – taip. Futbolo čempionatas :D Tiesa, kad visas rungtynes pažiūrėti ir po to žvaliai striksėti per darbų kalniukus sudėtingoka. Arba miegas, arba futbolas. Labai ne koks pasirinkimas ir net nepriklauso nuo norų. Reik organizmui miego ir gana. Prieš gamtą nepasišiauši ir miegoti mesti niekaip nepavyksta. 

            O aš su šeštadienio nuotykiais, kurie puikiausiai atspindi gyvenimą ir jo greičius. Arba mano žioplumą. Kaip pavadinsi, taip ir tiks. Bet realiausia – skuodimas. Šilkinėmis kojinėmis per grindinius.

            Tai va – susiruošiau pagaliau į svečius, susitikt su seniai matytais draugais, įkurtuvėse sudalyvaut, vyno pagurkšnot ir plepesniuose pasimaudyt. Aprėdus susirikiuoju ir kyla išganinga mintis – puiki proga užmaskuot ant veido besipuikuojančius uodų įkandimus, saulės iškrėstus pokštus – nudegimus ir nuo jų šerpetojančią odą. Išverčiu rankinę – meškos ausis, tekstiliniai dažai, vandeniui atsparus markeris, peilis, net guašo indelis. Tai kur ta kosmetika, a? Prisimenu, kad tušą akims paskutinį kartą naudojau prieš kokius keturis ar penkis metus. O mačiau... vienkiemyje. Savos logikos ir poelgių motyvacijos vingiai man dažnai būna paslaptis. Vienintelis logiškas paaiškinimas – sodyboj zuikius ruošiausi gąsdinti. Nusipieši veidą ir pirmyn po sodą :D Na, ką jau čia nėra – tai nėra. Tiks ir kaip visada.

            Tingiai nušlepsiu į stotelę ir... eilinį kartą vilnietiškas transportas pokštauja. Grafikas internete, kabantis autobusų stotelėje ir realus važiavimo laikais – visai skirtingi dalykai. Visiškai. Ir jau nuo laimės priklauso kiek teks laukti. Knyga tokiems rymojimams visada kartu, bet važiuodama suvokiu, kad vėluoju. Labai. Mintyse dar kartą susidėlioju viską, ką esu pažadėjusi nuveikti ir nupirkti senamiestyje ir autobusui sustojus pasileidžiu. Greitai suprantu, kad bateliai nei maratonui nei sprintui netinka ir daug patogiau grindiniais skuosti basomis. O jei tiksliau – kojinėmis šilkinėmis, kurios, pasirodo, visai patvarios ir išbandymus atlaikė :D Greitutėliai sulakstau visur kur reikia ir skrieju stotelės link. Belipant į troleibusą suskamba telefonas ir atsiliepus vietoj labas išgirstu seniai matyto žmogaus balsą: „Tai kur gaisras“ :D. Cituoju „sėdžiu prie lango, kavą geriu ir matau kaip gatvėmis lekia beprotė. Nelabai pati suvokia, kad su sijonu ir skuodžia žingsniais beveik kilometriniais, pro žioplinėjančius turistus braunasi rankoje laikomais batais mojuodama. Pažiūriu geriau – tai gi pažįstama ta beprotė“.

            Va kaip čia tie du zuikiai nušaunami – ir į svečius spėjau, ir su seniai matytu žmogumi telefonu papliurpiau. Eilinį kartą įsitikinau, kad sudėtingiausias dalykas – suplanuoti susitikimus su draugais. Kad visiems laikas ir vieta tiktų, darbai smegenų negraužtų ar kokia pūga pakeliui nesustabdytų. Tada belieka mėgautis bendravimu, vynu, maistu, smulkiais ir dideliais džiaugsmais. Verta, o verta, skuosti net ir basomis, nes ką gi geresnio žmogus gali turėt, nei keletą valandų smagaus bendravimo :D