Net
juokas ima – niekaip užkloto nufotografuot nesigauna. Lauke lietus priepuoliais
ir kai susiruošiu, pasiruošiu fotosesijai tenka skuosti, užklotą pagriebus,
namo. O viduj tamsoka ir nuotraukose spalvos visai nepanašios į realias.
Bet vis tiek rodau
naujausią baigtą skiautinį – lietuviško lino langelių užklotą. Išorinė ir
apatinė pusės – linas bei linas su medvilne. Vidinis sluoksnis – sinteponas. Dygsniuotas
rankomis. 135x212 cm.
Kiek prieš eilinį lietaus
pliūptelėjimą spėjau.
Ir
truputis viduje.
Dar
ir keletas pastebėjimų. Kadangi blokai (jei reikia paaiškinimo – detalės) gana
stambūs, o linas medžiaga minkšta, sudygsniavus rankomis ir pats skiautinys
toks gana purus gavosi. Mėgstantiems „kietesnius“ tokiais atvejais siūlyčiau dygsniavimą
mašina. Jei blokai iš smulkių dalių, ir rankomis dygsniuojant tarsi labiau „sutvirtėja“
viskas. Manau skonio reikalas čia. Man purūs
skiautiniai pats tas – jaukumo priduoda. Ir tas dygsniavimas rankomis, kai
viską iščiupinėji ne tik siūdamas, bet dar ir dygsniuojant nuolat rankose
laikai, po centimetrą viskas išglostyta būna... Nors ką čia slėpt – dygsniuoti mašina greičiau
gaunasi. O kartais ir paprasčiau. Bet šį kart sumanymas buvo purus ir minkštas.
Ir languotas. Ryškus. Vasariškas. Lietuviško lino.
Labai gražus. Aš irgi vieno iš languotų turiu ir galvojau, kad prašosi jis sukarpomas į skiautinį (tik dar neplautas...). O blokus mašina ar irgi rankomis siuvai? Jeigu ne tik daigstei, bet ir siuvai rankomis, tada jau labai pagarba. Ech, noriu lininio skiautinio ir aš :) O tu dar tą norą padidini :D
AtsakytiPanaikintiDėkui. Siuvau mašina, rankomis jau šiek tiek per daug būtų :D Gal tikrai, paskatinsiu, griebt greičiau atraižas ir siūti? :D Man pačiai jau labai norisi kitą užklotą pradėt :D
AtsakytiPanaikinti