Rankos
ir plaukai, ir net namai kvepia žolynais. Prieskoniais ir arbatomis. Gerą
pusdienį į vazonus daigelius kaišiojau ir kelionėn ruošiau. Reikia gėrybėmis
dalintis ir kitus džiuginti. Komplektai, pagal poreikį, gavosi gan rimti – šaltmėtės,
pipirmėtės (net pačiai juokinga), melisos, čiobreliai, rozmarinai, raudonėliai,
anyžiniai lofantai. O, kad jau į žoles įsisukau tai ir džiovinimo sezoną
pradėjau – kvepia namai raudonėliais ir šalavijais. Pietums – žuvies salotos su
kalendrom, o aš jau apžiūrėjus katžoles galvoju reiks jas patiekaluose
išbandyt. Pirmą kartą auginu, kates vilioju :D
Beje, nuoširdžiai prisipažįstu,
žolelių arbatų nemėgstu. Ir ištisus
laukus žolynų užsiveisiau, nes tai prieskoniai, prieskonėliai seniai pavilioję.
Galvoju gal gi panašu į arbatas, ar ne? Net ir daugiau visko į maistą suberiu
nei į puodelį vandens telpa. Ir ant pagaminto maisto barstant, daugiau visokių
gerųjų savybių lieka :D
Dabar užsimaniau dėžučių
prieskoniams – linu trauktų, siuvinėtų. Bazilikams ir raudonėliams, kalendroms
bei krapams, mėtoms bei melisoms... Beje, dalis žolių ir šaldytos labai puikiai
virtuvėje tinka. Tik, kad per kelis namus keliaujant nepasiteisina – vienkiemio
šaldiklį Mokos mėsa okupuoja ir nieks nebetelpa. O vežiotis tikrai nepatogu. Mieste
– iš šaldymo kameros, kaime – žolės tradiciškai džiovintos. Vat ir įvairovė
gaunasi :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą