Jaukinamės

         Va koks mūsų Zigmas iš rapsų. Nors per daug drąsiai aš čia – iš kart mūsų. Realiai tai jaukinamės vieni kitus. Katinėlį vis matydavom sušmėžuojantį tai pievoj, tai aplink augančiuose kaimyno rapsuose. Ir dabar jis juose slapstosi, jei nedrąsu pasidaro – įlenda į lauką ir tiek jo tematei. Pasirodė vieną kart, pažiūrėjo į mus, kieme prie stalo vakarieniaujančius, ir dingo. Dabar pažanga tokia – man ant laiptelių besėdint ateina, per pagarbų atstumą palaukia, kol ėsti atnešiu :D Vakar kartu prieskonių daržą tvarkėm – aš kapsčiausi, katinas už trejeto metrų atsitūpęs procesą stebėjo. Kartais prie durų pasėdi... Ir visada kai viena lauke būnu, Moka namuose parpia.

            O jaukinimąsi norėtųsi pagreitinti. Kol kaimynas rapsų nenupjovė Mokai pristatyti ir prigrąsinti neskriausti katino vardu Zigmas iš rapsų. Nes kur gi jis slėpsis... Pasiūlyti galim nakvynę pagal poreikius – kluoną su šienu (manau jis ten ir taip lankosi) arba šiltą trobą, maitinimą – graužikus, mėsytę ar sausą maistą ir, žinomą, dėmesio bei meilės :D Nes jei kur ir turi namučius, pyragais ten katino tikrai nešeria – liesas ir bailus. Ir dar balso bijo – per keletą metrų prisileidžia kol kalbint nepradedu. Tik išgirdęs balsus – lekia slėptis. Gal kas turit kokių patarimų kaip čia tą jaukinimąsi paspartint?

            P.S. Pavasarį katžoles sodindama sakiau, gal pagaliau kokį katiną prisiviliosim. Tikiuosi taip ir bus :D