Kiek telpa į vieną savaitę?

               Žvilgtelėjau į tinklaraštį – visą savaitę tylu. O jei jau šią atkarpą įsivaizduot kaip indą – plaukai šiaušiasi kiek ten visko sutilpo. Kaip kokio velnio iš giesmės nepavyko iškrapštyt nei gerų, nei blogų nutikimų. Šermenys ir laidotuvės vienam Lietuvos gale, lėkimas į kitą – bent pernakvoti vienkiemiuke pavyko. Paryčiais mašinon – darbai, darbeliai visai kitam rajone. Dar spėjom paežerėj profesinę šventę paminėt, prie laužo sukaktuvininkę pasveikint. Vilniaus oro uoste sulaukiau draugės ir džiaugiausi kaip vaikas, tokia proga pagaliau laiko radus malonumams – pasivaikščiojimui po naktinį Vilnių. Dieninį irgi :D O dabar keletas savaitinės mišrainės komponentų:

                      Lėkimas gatvėmis drabužius besisegiojant (nes aaaaa.... pramiegojau :D)

                      Neplanuotos ekskursijos po Vilniaus rajonus (nes autobuso numeris tai toks, kokį ir pamenu, bet maršrutas pasikeitęs :D)

                      Vilniuje vis neprisiruošiau Arbit Blato ekspozicijos apžiūrėt (gėėėėėda). Tai va – Anykščiuose tai pavyko įgyvendint. Įėjimas į Angelų muziejų – 3 Lt. Be mistinių būtybių, kilnojama sakralinės dailės paroda ir tas pats Arbit Blatas. Džiūgavau.

                      Bilietas rašytojos Bronės Buivydaitės memorialiniame name – muziejuje... vienas litas. Net nejaukiai pasijutai kai darbuotoja man vienai visą kūrėjos biografiją papasakojo. Ir šiaip įdomybėmis pasidalino.

                      Pieno bei ledų kokteilis!!!! Negaliu jiems atsispirti :D

                      Vilniaus oro uoste vėlyvą vakarą siurbiant kavą niekaip negalėjau nustot šypsotis. Kompanija pietiečių laukė atskrendant lėktuvo iš Barselonos ir niurzgėjo – užsisakė, kad tautiečiai iš namų atgabentų daugiau vasarinių drabužių. O čia te tau – orai atvėso... :D

                      Viešbutyje palikau vieną kojinę. Pastebėjau tik vakare, nes rytas buvo pilnas skubėjimo :D Ir batai visai kojų nenutrynė :D

                      Už tai kultūrinės spaudos prisipirkau. Net ir ankstesnių savaičių. Prarijau, suvalgiau, kai ką... na šiaip paragavau.

                      Taksistas padėjo lagaminus į bagažinę sukraut. Jei jau teisingai įvardint – tai tik bagažinę atidaryt sugebėjo. Bet va – pažanga. Gal jau Vilniaus taksistai mandagėt pradeda? Kitą kartą gal ir įkels sunkius krovinius :D  Laukiu to momento, o jis kaip nesirodo, taip nesirodo.  

                      Biržų turguje gana solidžią knygų krūvelę pavyko įsigyti. Gerokai nuskaitytų, bet dėl to turinys juk neprastėja, o ir kaina juokinga. Laukia jos savo eilės, o aš vis nužvelgiu savo lobį.

                      Košmaras šiuolaikinio pasaulio – įleki vidun, o kompiuteris užstrigęs. Vištai be galvos geriau sekasi susiorientuoti, nei man be interneto sužinot kada leidžiasi lėktuvas, kada atvažiuoja autobusas, kur aš turiu susitikti su X ir kokio dydžio meškos reikia bičiulio Y atžalai. Gelbsti draugai, kuriems gali ir savo asmeninius duomenis patikėt ir paprašyt patikrinti tavo paštą...

                      Prabėgdama mačiau, kad pomidorai vienkiemyje tiesiog reikalauja būti nuskintais. Jei jau prietemoje savo ryškiu raudonumu ir geltonumu žibėjo, tikrai bus prinokę. Gal dar nenubyrėjo... Koks kibiras tikrai bus – būtina lėkt virti padažų.

                      Nužydėjo paskutinieji grikiai – laukia paskutiniojo šiais metais medaus sukimas. Darbas, kuris jau turėjo būti padarytas. Metas pirkti vaistus bitutėms, ruošti jas žiemojimui.

                      Ir baisu dabar, berašant, pasidarė kai tik vienkiemiškus darbus vardinti pradėjau. O kur vasara dingo, a? Nes tas derliaus dorojimas labai rudeniškai nuteikia. Karščiams pasibaigus, didelius puodus su gėrybėmis ant pečiau kaisti norisi, ir tas malkų spragsėjimas nebe kaitra, o jaukumu atsiduoda...  dar vilną kočioti, užklotus siūti... O realiai rytoj vienu metu reikia dviejuose miestuose būti. Beveik panikuot buvau pradėjus, bet pagalvojau – „o tai ką, pirmas kartas?“. Ne, ne pirmas :D Ir tokiose situacijos kažkaip viskas susireguliuoja. Ir vilkas, kad sotus būtų, ir avys ne tik sveikos, bet ir pasiganę :D

P.S. Niekas manęs neįtikins, kad gyvenimas „dryžuotas zebras“, „dryžuota perėja“ ar dar koks linijų derinys. Šachmatų lenta ir viskas – kiek pats strategijų suplanuoji, kiek priešininkas figūras pastumdo...