Pavasarinis oras rauna stogą. Norisi po laukus ir miškus bastytis.
Taip su Moka ir padarėm. Po purvynus ir apšąlusius keliukus paklampojom. Žebenkštį
susitikom ir pagailėjau jos, kad gi kailiukas tai žieminis ir tokį sausį
nebeužsimaskuosi baltai pasipuošus. Dviratį išsitraukiau ir rimtą, tvirtą zuikį
pagavau. Jau apžiūrėjau kokias žoles vakare į maistą krausiu. O kad daržuose
nieko sėt dar negalima vienkiemyje likusius kambarinių gėlių vazonus pakilojau,
pasukiojau ir vietom sukeičiau. Šeštadienio proga meiliai nužvelgiau iš
bibliotekos parsigabentų knygų krūvelę. O namuose kvepia alumi – didžiulis puodas
ant krosnies kunkuliuoja.
Moka net po pasivaikščiojimų namo eiti
nenorėjo ir viena pasilikusi gan ilgai į mišką spoksojo, varnas vaikė ir nosį
žemėn įrėmus visokiausiais kvapais mėgavosi. Sakau, gi, tikra pavasarinė
nuotaika. Aš kompiuterį, su visais darbai, kuo toliau nukišus dėžių brėžinius,
piešinių eskizus užguliau ir jaučiu, kad gi viskas gerai ir puiku.
O čia mažo, mažutėlio berniuko dėžutė.
Pagal susitarimą užrašus uždengiau. Linas, siuvinėta. Ir dydžio rimto 25x25x15
cm. Rekordininkė beveik. Jei dokumentų dėklų neskaičiuosim.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą