Kalendoriuje rašoma, kad šiandien
pusiaužiemis. Tai gi sveiki sulaukę. Pusdienį net ir saulutė šypsojosi, o
vėliau rūkais mus apgobė. Tokiais, kai nieko tolumoje nesimato ir rodos sniego
baltuma pakilusi ir sieną sudariusi, prieš akis stovi. O aš ryte pamintijau,
kad prasidėję metai itin daug svečių dovanojo, nors net ir pirmasis mėnuo
nepraėjo. Net nežinau kaip čia taip gavosi, ar mintys transformavosi, kad
maisto šiandien priviriau... tarsi dar pulko lauktumėm :D Tris dienas tą pačią
sriubą srėbsim ir cepelinus su varške dorosim arba pusiaužiemo meškomis virsim.
Reik galvot prieš puodan produktus kraunant :D
Sugadinom
Mokai puikiuosius atsiminimus. Prieš ketvertą metų, kai abi buvom jaunesnės ir
vikresnės, dėdavau šuniui petnešas ir pasileisdavom. Ar pabėgiot, ar prie
dviračio šuns pavadį rišdavau. Neseniai ištraukiau ir tiek džiaugsmo Mokai
buvo... O petnešos tai automobilinės, segimui prie diržų pritaikytos. Tai ir
nusprendėm, kad pagaliau šuo turi saugiai bei gražiai mašinoje keliauti.
Įsižeidusi šunė, akis vartė, nuskriaustą vaizdavo, bet rodos jau suprato, kad
judėti po saloną net ir su petnešomis gali. Svarbu staigių judesnių nedaryti.
Bet kol kas... neatrodo toks smagus dalykas. Nieko, kai susies su kelionėmis
vėl pavirs pačiu, pačiu geriausiu daiktu :D
O
aš jau maišelius nuo indelių su žemėn sukištomis sėklomis kiloju, vėdinu ir
murmu, kad nedygsta. Nors ir žinau, kad dar ne laikas. Sudarinėja sąrašus
sėklų, kurių trūksta ir mąstau ką naujo, nebandyto šiais metais verta sodinti.
Ir ko jokiu būdu žemėn nekišti. Pav. nesvietiškai karčių antilinių melionių.
Nors vaizdas tai gražus, bet ragauti niekam nesiūlau. Ar čia tik pas mus tokia nevalgoma
bjaurybė užaugo?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą