Štai dar viena skrynia. Jei jau tiksliau –
sumažinta 1860 m. egzemplioriaus kopija. Tą pačią A.Keturkos knygą tyrinėju. Lietuviškas
linas, augalinį motyvą siuvinėjau. Nieko, o nieko neišsigalvojau – kaip buvo
taip ir nupiešiau su adata. Net ir vazonėlį tinklinį.
Siuvinėjimas labiau faktūros priduoda,
kompaktiškesnė dėžė dailiau atrodo. Ir esu giliuose pasvarstymuose – juk ant
senųjų skrynių dažų potėpiai kuo puikiausiai matosi ir savitumo priduoda. Tai
gal nereikėtų vengti tokių dalykų ir kopijose? Šį kartą mažesnė dėžutė 19x9x10
cm.
Oi, liga tos skrynios. Metas sudėtingas
konstrukcijas išbandyt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą