Ponia Zofija

         Gyvena tie padarai savo gyvenimą ir viskas. Gali mintyti apie personažą lininėmis kelnėmis su petnešomis, o gausis... niekada nežinai ko užsimanys tas naujas žvėriukas. Šį kartą išties ilgai teko sukti galvą kaip įtikti begemotukui. Juk turėjo būti šelmiškas berniukas, bet užsispyrė kaip koks ožiukas. Trejetą savaičių vis žvilgčiojau, žiūrinėjau, kol atskleidė visus savo norus. Ir suknelė siūliau, ir skrybėlaitę – vis ne tai. Pagaliau supratau – juk čia tetrūksta karolių. Ir nei apdarų įmantrių nebereikia, nei aksesuarų trūksta.

            Taip ir išaiškėjo, kad čia ponia Zofija! Tokia labai primenanti mano vaikystės Kauno senamiestyje sutiktas Smetonos laikų ponias. Vertinančias gerus ir santūrius dalykus. Skoningai besirengiančias, be papuošalų kojos iš namų nekeliančias. Nors vaikystėje man atrododydavo, kad jos ir miega su segėmis bei karoliais, žiedus ant pirštų naktį apžiūrinėja ir jaunystės meiles prisimena :D O linksmiausia būdavo kai tos santūriosios ponios susipykdavo. Visas kvartalas skambėdavo „Ponia ...., o Jūs tą“, „O Jūs, ponia, kai Smetona pobūvį rengė toookį netaktą padarėte, kad iki šiol turėtų būti gėda“.

            Kaip ten bebūtų – jos man iki šiol išliko pavyzdys skonio, elegancijos ir savivertės pajautimo. Nors tos kartos jau ir nebėra.

            Nuklydau į sentimentalumus, bet ponia Zofija, visai nelinkusi liūdėti. Juk tikros ponios visuomet susitvardo. Mandagiai bendrauja, svečius ir pobūvius mėgsta, elegantiškai stalo įrankiais žongliruoja. Ir retro muziką dievina.  Ir labai šelmiškai kvatoti moka.

            Ponios ūgis apie 16 cm.