2014 m. birželio 3 d., antradienis

Kai norisi žydėjimo

Nežinau kaip čia pačiai sau paaiškinti, bet visiškai šiemet daržovėmis nesirūpinu. Kiek pasėjau vėluodama, tiek. Dar net ne visi daigai lauke išsodinti. Reikia tikėtis gerų metų, kuomet maisto atsargos ne tokios svarbios :D Kitaip tariant – gėlių ir gėlynų periodas šiemet. Nieko negaliu sau padaryt – sėju, sodinu ir iš anksto įsivaizduoju žydintį vienkiemį. O vat daržo plotą įsirengti jėgų neužtenka... :D Net sugalvojau iškabą prie įvažiavimo – svečiai įleidžiami tik su palergonija. Na tinka visos gėlės, kurios itin išrankios ir gali išgyventi mūsų kelionių ir klajonių periodais. Bet ką jau čia... svečiai visada laukiami ir be vazonų. Negražu terorizuoti.
Šiek tiek vienkiemio gyvenimo realybės:
Net jei atrodo sausra, geras šuo visada ras kur išsivolioti. Net Moka, kuri į tokius žygius ne itin linkusi, sugebėjo taaaip kailiuką išsidailinti, kad teko ciucę gramdyti ir skalbti šuniško šampūno negailint :D O po to ir lietūs prasidėjo.
Nesvarbu, kad darbinės pirštinės palinktos po stogu. Jei jau ant žemės tai labai rekomenduojama prieš dėvėjimą atidžiai patikrinti. Nemalonus jausmas kai užsimauni pirštinę ir supranti, kad ji pilna sliekų :D
Niekada nieko nežadėk jeronimui (gėlė čia tokia, bobutiška ir kaimiška). Ir juokinga ir graudu su šiuo kvietkeliu. Galiu drąsiai sakyti, kad retus ir egzotiškus augalus sugebu popinti ir prižiūrėti. O vat jeronimui šiemet nesiseka. Išnešiau į lauką – saulėje apsvilo, patraukiau į kitą vietą – pasirodė, kad trukdo ten. Jau, atrodo, išrinkau idealų pasienį, įkurdinau... vėjai įsisiūbavo, pagaliais vargšą apmėtė, šakas aplaužė. Teko nešt namo, ant palangės – kaip tikroje senoje sodyboje, kad būtų, pro langelį žiūrėtų. Ir ką – būtinai ten trukdyt pradėjo. Dabar stovi augaliukas saulutėje apsvilęs, dalies šakų netekęs prie kito langelio. Žadėjau jam, kad jau tikrai, tikrai paskutinės kraustynos,... bet :D Visko gali nutikti. Gal aš čia dar šiek tiek per jauna tokioms bobutiškos gėlėms? Čia save taip apgaudinėju ir guodžiu :D
Jei jau kurmiai pasakė, kad plotas jų, tai nėr ko ginčytis. Gali ir trečią kartą atgal jurginų gumbus sukišt, vis tiek paviršiuje rasi.


4 komentarai:

  1. Paskutinė pastraipa - geriausia, ką šiandien perskaičiau :D O mano dalimi jurginų turbūt vandens žiurkės paužkandžiavo, nes jų nebeliko :( O vienas išdygo maždaug už 30-40 cm (o gal ir toliau; kai pradės žydėti, žinosiu, kuris nuklydo)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Taaaaip. tie mikimauzai jurginus mėgsta. Juokingiausia kai koks mažas ir žioplas peliukas iš visų jėgų ir net nesidairydamas kur nors gumbą jau ir tempia :D Man niekaip pupelės nedygo, po pusmečio radau sandėlį už beveik 50 m.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Mūsų pupelės dažniausiai spėja sudygti, o po to jas nugraužia... Ir žvėrims visai nesvarbu, kad aš sėklas net iš Italijos vežiau :D

    AtsakytiPanaikinti
  4. Svarbu jiems, tikrai :D Kuo retesnis, įdomesnis augalas tuo daugiau miško gurmanų nori jo paragaut :D Tai gal tos itališkos pupelės - delikatesas dėl kurio apgraužimo konkurai vyksta :D

    AtsakytiPanaikinti