2014 m. birželio 8 d., sekmadienis

Sekmadienio ryto mintijimai

Šiandienai buvo numatytas stebuklingas planas – miegoti! Ilgai ir saldžiai. Daug ir dar daugiau. Bet ryte ir vėl kažkokie „reikia tą, aną ir kitą“ pažadino. Hm... gal pietų miegučio galima numigti. Sekmadienis gi. Nors tos ribos tarp tradicinių darbo ir nedarbo dienų jau seniai išnykę. Visos jos darbo, arba, kadangi darbai visi mėgiami, visos nedarbo. Bet gi būna nuovargio, ypač kai per dieną visi 750 km nuvažiuojami.
                      Yra vienas klausimas, į kurį niekada nežinau ką atsakyti. Į neviltį tiesiog varo. „Iš kur tu?“. Kai žmonės nori paklausti kur gyveni. Tikrai, kur? Vilniuje? Retokai. Vienkiemyje? Gal... bet tradiciškai tas gyvenimas įsivaizduojamas, kad visus pažįsti ar bent jau žinai kas kur ir kaip. Tai irgi netinka. Gal automobilyje? Turbūt tai būtų tiksliausia. Nes preliminariai galiu tik spėti kuriame mieste būsiu trečiadienį. Ketvirtadienį dar kitame. O paskui... pagal situaciją. Tai gal čia ir yra tas tikrasis mobilumas ir, gal šiek tiek mini globalizacija. Ne tai, kad draugė gyvena Dubline – tame pačiame bute metus ir daugiau. O tai, kad nebežinai kur būsi už keletos dienų. Ir kur tavo daiktas X arba knyga Y. Svarbu, kad būtų aišku kur ieškoti švarių kojinių ir apatinių – mašinoje :D Ir kodėl gi vis dar žvelgiama taip tradiciškai – turi gyventi vienoje vietoje ir šaknydintis ten iki begalybės. Na kol žemės vidurį pasieksi ir suaugsi su aplinka visiems laikams. Oi, vienkiemis tai mane jau seniai susiurbė. Bet labiau dūšioj, negu fiziškai :D Ir darbai jame vyksta priepuoliais – kai esi ir dar laiko tam turi. Vis galvoju, reik surašyti patarimus kaip auginti daržoves ten, kur kartais ir tris savaites niekas nesilanko. Per vasaros karščius. Kad netektų skintis sudžiūvusių pomidorų ir keptų agurkų :D

                      Gerdama kavą susidariau sąrašą darbų, kuriuos šiandien reikėtų ir norėčiau padaryti.  Belieka braukyti ir braukyti. Na niekaip į tas vienos paros valandas netelpa. Ai, kas gausis, tas. Darbas ne vilkas į mišką nepabėgs. Ir dar Sekmines reikia su vainikais minėt, o ne su kauptukais,  kompiuteriais, šluotomis ar puodais. Taip, juk? Čia pasiruošiau pasiteisinimą jei nuovargio likučiai ir truputis tinginystės nagus bei ragus parodys :D

2 komentarai:

  1. Smagių Sekminių, kolege!
    Poilsis yra šventas dalykas. Ir baisiai reikalingas. Tokią genialią išvadą padariau užvakar, kai nuo kasdienio darbo po 16 val per parą ėmė ne tik stogas čiuožti, bet dar baisiau- galvoj ėmė čiulbėti kralikai (nežinau iš kur toks posakis, ale labai pritinkantis šioje situacijoje).
    aš šiek tiek tinginiavau vakar... Na, tinginystę galima įsivaizduot taip- sukonstravau clamshell dėžę albumui, išpiešiau albumo kietviršius, dar vienam albumui supjausčiau popierių... paskui ilsėjausi :) Filmą pažiūrėjau (nepamenu kada tai buvau dariusi :)
    Va kas būna kai dirbi mėgiamą darbą. Panyri in jį ligi ausų, net naktį nubudus projektuoji. Beje, tos nakties mintys būna labai protingos, patikrinta.
    Beje, kiek ne į temą. radau kur internetu pirkti 3mm ir 2mm kartonų. Jei ką, galima susikooperuoti :) Perku daug, atveža dykai. Pačiai beliktų užsukt į svečius ir pasiimtum. Dėžialigė, kaip matau iš paskutinių pranešimų, rimtai sugriebė :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi, tas posakis apie kralikus tai prajuokino :D :D Negirdėtas. :D Bet pas mus net ir tiesiogine prasme taip būna :D Užspeisti į kampą, tiksliau šabakštynuose Mokos užtikti, zuikiai taaaip žviegia, kad jei stogas ir buvo vietoj tai greit pajuda miško link :D Dėl kartono lekiu rašyt el.laiško :D Rimta liga tos dėžės.

      Panaikinti